Apie žaidynes
Tokijo olimpinės žaidynės turėjo būti surengtos 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 d. Tačiau dėl pasaulyje plintančios koronaviruso pandemijos kovo 24 d. buvo priimtas sprendimas jas nukelti. Žaidynės vyko 2021 m. liepos 23 – rugpjūčio 8 d.
Žaidynėse dalyvavo 206 šalių rinktinės, o joms atstovavo per 11 tūkst. atletų. Jie kovojo dėl 339 medalių komplektų 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybose – 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių.
Lietuvai Tokijuje atstovavo 42 sportininkai. Sidabro medalį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Lietuvos sportininkai, iškovoję teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse:
*Olimpinį normatyvą buvo įvydžiusi ir Živilė Vaiciukevičiūtė (lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjima), tačiau 2020 m. birželio mėnesį sportininkė nusprendė baigti karjerą ir atsisakė vykti į Tokiją.
Įdomūs faktai
Teisę rengti 2020 m. vasaros olimpines žaidynes Tokijas iškovojo 2013 m. rugsėjo 7 d. Buenos Airėse vykusioje 125-oje IOC sesijoje. Rinkimuose Japonijos sostinė pranoko kitus kandidatus – Stambulą (Turkija) ir Madridą (Ispanija).
Tokijas taps pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės bus vykusios jau du kartus (pirmą kartą – 1964 m.).
Tokijo žaidynių programoje bus penkios naujos arba į olimpinę šeimą sugrįžtančios sporto šakos: beisbolas ir softbolas (moterų beisbolas), karatė, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas.
Planuojama, kad šiose žaidynėse bus pasiektas lyčių lygybės rekordas – net 48,2 proc. dalyvių bus moterys.
Tokijo olimpinių žaidynių talismanas – Miraitowa. Jo vardas kilęs iš japonų kalbos žodžių mirai (ateitis) ir towa (amžinybė). Šis vardas buvo pasirinktas siekiant skatinti amžiną vilties kupiną ateitį viso pasaulio žmonių širdyse.
Dėl vidurvasarį Tokijuje tvyrančių didžiulių karščių žaidynių maratono ir sportinio ėjimo varžybos buvo perkeltos į Saporo miestą.
Tokijo olimpinių ir parolimpinių žaidynių nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanojami medaliais, kurių gamybai naudojami pačių japonų sunešti seni mobilieji telefonai ir kiti smulkūs elektroniniai įrenginiai (skaitmeniniai fotoaparatai, delniniai žaidimai, nešiojamieji kompiuteriai), iš jų išgavus tauriuosius metalus.
Sprendimas dėl žaidynių nukėlimo
Kovo 24 d. skubos tvarka surengta telefoninė diskusija tarp Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomojo komiteto, Japonijos vyriausybės ir 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto. Jos rezultatas – priimtas galutinis sprendimas: XXXII-osios vasaros olimpinės žaidynės, Tokijuje turėjusios vykti 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis, perkeliamos į 2021 metus.
Tai pirmas kartas žaidynių istorijoje, kuomet nuspręsta pakeisti jų datą. Tiesa, dėl pasaulinių karų vasaros olimpinės žaidynės buvo atšauktos 1916, 1940 ir 1944 metais.
„TOK prezidentas Thomas Bachas ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe išreiškė savo susirūpinimą dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos ir jos keliamo pavojaus žmonių gyvybėms bei reikšmingos įtakos atletų pasirengimui žaidynėms.
Stebėdami šių dienų aplinkybes ir remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos šiandien pateikta informacija, abu lyderiai priėmė bendrą sprendimą – siekiant apsaugoti atletų ir visų su žaidynėmis susijusių asmenų sveikatą, Tokijo olimpinės žaidynės turi būti perkeltos iš 2020 metų ir surengtos ne vėliau nei 2021-ųjų vasarą“, – rašoma oficialiame TOK ir žaidynių organizacinio komiteto pranešime.
„Ši žinia svarbi ir tiems, kurie iškovojo teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse, ir tiems, kurie karantino sąlygomis laukė naujienų apie atrankos varžybas. Kaip ir buvo galima tikėtis, TOK, Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai, Japonijos vyriausybė priėmė logišką, teisingiausią ir labiausiai visas suinteresuotas puses tenkinantį sprendimą. Tikėtina, kad po metų pasaulis bus kitoks nei šiandien, olimpinės žaidynės galės vykti su žiūrovais, jose galės dalyvauti visi stipriausi sportininkai“, – situaciją komentavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Oficiali Tokijo olimpinių žaidynių svetainė: