„Žiniomis ir profesionalumu nuo kolegų sporto medikų užsienyje niekuo neatsiliekame, skirtumas tik tas, kad visame pasaulyje stiprinami olimpiniai sporto centrai, o mes dirbame kas sau“, – sakė Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas Paulius Petraitis. Vienas Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojų dalyvavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) organizuotoje sporto medicinos konferencijoje Monake, skirtoje traumų prevencijai ir susirgimams.

Tai – viena didžiausių sporto medicinos konferencijų pasaulyje, į kurią susirenka per tūkstantį sporto medikų iš visos planetos. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) į konferenciją delegavo P. Petraitį. Jis taip pat praėjusių metų pabaigoje kartu su LTOK dalyvavo TOK mokymuose sporto medikams Kolumbijoje.

Paulius Petraitis.

„Konferencijoje buvo aptartos, ko gero, visos įmanomos sporto medicinos temos. Vienu metu pristatymai vyko devyniose salėse“, – pasakojo medikas.

Didelis dėmesys konferencijoje buvo skirtas dirbtiniam intelektui ir galimybėms,  kurias technologinės naujovės suteikia sportininkams bei medikams.

„Tai buvo pirmasis pasaulyje dirbtinio intelekto sporto medicinoje simpoziumas. Pavyzdžiui, FIFA naudoja dirbtinį intelektą analizuojant ar kamuolio smūgio jėga į galvą galėjo sukelti smegenų sutrenkimą.

Japonų tinklininkai treniruojasi su robotais, užprogramuotais dirbtinio intelekto taip, kad galėtų simuliuoti mačą su bet kuria pasaulio komanda. Tai reiškia, kad japonai į olimpines žaidynes atvyks praktiškai sužaidę su kiekvienu konkurentu“, – pasakojo gydytojas.

Viena aktualiausių temų konferencijos dalyviams – šią vasarą vyksiančios Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės. Prognozuojama, kad vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidurs sportininkai, jų treneriai ir medikai – karščio bangos. Tikėtina, kad žaidynių metu termometro stulpelis gali užkilti net iki 40 laipsnių karščio.

„Kalbėta apie tai, kaip aklimatizuotis, kaip treniruotis, kaip suteikti pagalbą perkaitus. Pristatytos naujos technologijos, kaip pavyzdžiui, praryjamos piliulės su sensoriais, padedančiais stebėti sportininko kūno temperatūrą ir užfiksuoti perkaitimą varžybų metu“, – pasakojo jis.

Kalbant apie traumų prevenciją, testavimą, gydymą ar kardiologiją, Lietuvos sporto gydytojai žengia koja kojon su užsienio medikais. Vis dėlto, vienoje srityje, lyginant su kolegomis, Lietuva atsilieka.

„Kalbant apie traumų prevenciją ir gydymą, mes Lietuvoje dirbame labai panašiai, praktiškai nėra to, ko nedarytume. Vis dėlto, valstybėse, į kurias turėtume lygiuotis tiek sporto medicinos, tiek sportinių rezultatų prasme, veikia olimpiniai sporto centrai su centralizuotu moksliniu ir medicininiu aprūpinimu. Tuo tarpu mes, sporto medikai Lietuvoje esame išsibarstę. Dirbame gerai, neatsiliekame nuo kitų pasaulio medikų, bet kiekvienas sau.  

Medicininiu sportininkų aptarnavimu palikta pasirūpinti federacijoms, tačiau tikrai ne kiekviena gali į treniruočių stovyklas vežti mediką. Matome, kad sportininkai į olimpinius renginius dažnai atvyksta su įsisenėjusiomis traumomis.

Kiek tenka kalbėti su kolegomis, visur tokie centrai ne tik veikia, bet ir yra stiprinami, todėl sportininkai gauna daug kokybiškesnį aptarnavimą. Kai šalyje veikia centralizuota struktūra, lengviau diegti naujoves, įgyvendinti programas, o kai visos struktūros dirba atskirai, sunku suspėti paskui sparčiai į priekį žengiančius konkurentus“, – sakė P. Petraitis.

Lietuvoje centralizuota sporto mokslo ir medicinos sistema veikė iki 2018 m. Tuomet veikė Lietuvos olimpinis sporto centras, kuris rūpinosi sportininkų pasirengimu olimpinėms žaidynėms, finansavimu, medicininiu ir moksliniu aptarnavimu. Įvykdžius daug pasipriešinimo sukėlusią reformą, ši atsakomybė buvo perkelta ant sporto federacijų pečių.

Konferencijos akimirka (IOC nuotr.).

Konferencijoje taip pat kalbėta apie medikų etiką ir atsakomybę priimant sprendimus.

P. Petraitis antrus metus mokosi ir nuotoliniuose TOK sporto mitybos mokymuose. Ten jį taip pat delegavo LTOK.