Paulius Vagnorius rugsėjį Druskininkuose vykusiame pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionate iškovojo sidabro medalį, o poroje su Elzbieta Adomaityte dar pasipuošė mišrių estafečių rungties bronza. Ar skambūs jaunimo amžiaus grupės titulai jau leidžia pasvajoti apie pergales vyrų varžybose, kuriose Lietuvos trispalvė šalia garbės pakylos plevėsavo jau senokai?

Jaunimo čempionato medaliai P.Vagnoriui – kol kas brangiausi jo karjeros laimėjimai. Galima sakyti, kad pelnydamas šiuos medalius vaikinas skambiai trinktelėjo durimis ir baigė savo pasirodymą tarp jaunimo, mat kitų metų birželį 22-ąjį gimtadienį švęsiantis penkiakovininkas jėgas tikrinsis jau su vyrais.

Sidabro medalis Druskininkuose P.Vagnoriui buvo netikėtas. Iškart po finišo jaunuolis prisipažino, jog tokia sėkme nelengva patikėti.

„Buvo tikslas iš devintos vietos bent į šeštąją pakilti. O žinant oponentus, tai padaryti turėjo būti gan sunku. Bet kai pasisekė šaudymas, po trečio bėgimo rato pasirodė, kad įmanoma siekti ir daugiau, taigi neatleidau vadžių“, –lemtingų varžybų eigą prisiminė jaunasis penkiakovininkas.

Finale P.Vagnorius iš viso surinko 1527 taškus (fechtavimas – 229, plaukimas – 281, ekstremalusis kliūčių ruožas – 326, „Laser Run“ – 691). Pasaulio čempionu tapo prancūzas Mathisas Rochat (1539), bronzą iškovojo jo tėvynainis Leo Bories (1526). Vis dėlto visų laurų nurašyti sėkmei, kuri, pripažįsta sportininkas, labai svarbi, negalima, nes medalis – ir jo kasdienio darbo treniruotėse rezultatas.

Sėkmingai pasirodyti Pauliui padėjo ir naujoji rungtis – ekstremalusis kliūčių ruožas (pagal angl. „Obstacle Course Racing“ trumpinamas OCR), pakeitęs jojimą. Būtent šioje rungtyje ne vienas sportininkas skaudžiai nusvilo, o Lietuvos penkiakovininkas džiaugiasi, nes jam čia sekasi gana gerai.

„Mes nuo pat pradžių pradėjome treniruotis ir tai duoda rezultatų, – įsitikinęs vaikinas, kurio nuomone, lietuvius šioje rungtyje, ko gero, šiuo metu galima vadinti vienais lyderių pasaulyje. – Dar tik pradžia, kai į varžybas įtraukta ši rungtis. Daugelis šalių neturi tokių puikių sąlygų treniruotis, kaip mes Lietuvoje. Dėl to jiems šiek tiek sunkiau sekasi. Bet pati rungtis tikrai nėra sunki. Dauguma sportininkų per tas dvi savaites, atvažiavę į Druskininkus, labai patobulėjo. Laikui bėgant visi apsipras su šia nauja rungtimi“, – neabejoja P.Vagnorius.

Kauno plaukimo mokyklos baseine Vilijampolėje P.Vagnorius lanko ne tik plaukimo treniruotes – čia įrengti prietaisai, reikalingi ir kliūčių ruožo treniruotėms.

„Čia turime beždžionių laipynę – skersinius, kurie įrengti vienas šalia kito tam tikrais tarpais, ir jais kaip beždžionė eini, taip pat žiedus. Čia su mūsų OCR treneriais dirbame prie jėgos ir technikos pratimų, kitokių smulkmenų“, – treniruočių sąlygomis džiaugiasi kaunietis.

Kaip žinoma, ekstremalusis kliūčių ruožas pasirinktas vietoj jojimo, kuris sulaukė daug kritikos dėl to, kad žirgas, o ne sportininkas kartais lemia rezultatą. Jaunajam pasaulio vicečempionui dar teko mokytis valdyti žirgą, teko dalyvauti su žirgu ir varžybose. Jojimą jis kultivavo kiek daugiau nei dvejus metus. Beje, vienose varžybose Lietuvoje būtent dėl šios rungties P.Vagnorius pasipuošė bronzos medaliu vietoj sidabro. Tačiau žirgo penkiakovininkas nekaltina ir teigia, kad tai buvusi jo kaltė – patirties apsieiti su žirgu stoka.

„Jojimas man tikrai sekėsi, tai buvo sportas, kuris man kibo. Per gana trumpą laiką pavyko pakelti kartelę gana aukštai. Buvo labai maloni jojimo trenerė. Beje, buvau gavęs traumą dėl žirgo, bet nesustojau ir tai dar labiau sustiprino meilę šiai rungčiai. Tad truputį gaila, kad neliko jojimo. Kita vertus, dabar lieka daugiau laiko, nes jojimo treniruotė trukdavo iki trijų valandų, skaičiuojant ir žirgo paruošimą, nuvykimą ir pan. O dabar lengviau. Po vienos treniruotės – iškart į OCR treniruotę, niekur nereikia važiuoti, vietoje viską pasidarai“, – dvejopi jausmai apima penkiakovininką, kai ima lyginti jojimą ir jį pakeitusią kliūčių ruožo rungtį.

Naujoji rungtis P.Vagnoriui patogiausia iš penkių, kuriose jam tenka pademonstruoti meistriškumą per varžybas.

„Antroje vietoje bėgimas. Be šaudymo. Šaudymas kartais pavyksta ne taip, kaip noriu“, – prisipažįsta sportininkas. O kur jo Achilo kulnas? „Plaukimas, – su giliu atodūsiu tarsteli P.Vagnorius, į penkiakovę atėjęs būtent iš plaukimo. – Atėjau iš plaukimo ir plaukimas blogiausiai sekasi. Baseine nebuvo labai daug galimybių pasiekti aukštų rezultatų, gana vėlai pradėjau plaukti. Dėkingas treneriui, kuris pastūmėjo į penkiakovę. Paragino pabandyti, juk, sakė, nieks neduos per galvą. Ir tai tikrai buvo geras pasirinkimas“, – karjeros posūkį prisimena vaikinas, kurį nuo pat pradžių paviliojo sporto šakų įvairovė.

Po pasaulio čempionato P.Vagnorius tikėjosi savaitėlę atsipūsti, tačiau išsvajoto poilsio Kauno kolegijoje šiemet tarptautinį verslą ėmęs studijuoti penkiakovininkas nesulaukė – sezonas prasitęsė. Vaikino dar laukia dvejos varžybos: Baltijos taurė Lietuvoje ir pasaulio biatlo bei triatlo čempionatas. O tada jau poilsis. „Lapkričio 6-ąją, – tiksliai žino poilsio pradžią. – Trys savaitėlės gero poilsio.“

P.Vagnorius ir E.Adomaitytė (A. Ridikaitės nuotr.).

Konkrečius kito sezono tikslus P.Vagnorius su treneriu kels jau po atostogų. O kol kas, kalbėdamas apie kitų metų sezoną, kai jau varžysis su vyrais, penkiakovininkas sako norįs tobulinti kiekvienai sporto šakai reikalingus gebėjimus. Tobulėjimui erdvės dar daug.

„Šią vasarą dalyvaudamas Europos žaidynėse (ten užėmė 26 vietą – aut. past.) pamačiau profesionalias varžybas, stiprų renginį ir kad dar reikia tobulėti iki vyrų“, – sako sportininkas. Tad ar suskambės garsiai Pauliaus Vagnoriaus vardas tarp suaugusiųjų, parodys laikas.

Kitąmet – olimpiniai metai, kai ir pajėgiausi pasaulio penkiakovininkai rinksis Paryžiuje. P.Vagnorius sako, kad apie galimybę dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jis negalvoja. „Dabar šiek tiek užmestas jojimas. Nemanau, kad per mažiau nei metus galima įgyti tiek patirties, tarkim, kad ir fechtavimo rungtyje, jog būčiau pajėgus konkuruoti su suaugusiaisiais“, – realiai savo galimybes vertina jaunuolis.

 P.Vagnorius viliasi, jog permainų laikus išgyvenanti šiuolaikinė penkiakovė išsaugos olimpinį statusą. „Bet mes nieko, ką galėtume pakeisti, nelaikome savo rankose. Tiesiog sportuojame dabar taip, lyg ji būtų olimpinė sporto šaka, ir atiduodame visas jėgas. O kaip bus ateityje, matysime, – į svarstymus, kas būtų, jeigu būtų, nesileidžia sportininkas. – Man labai nepatinka žiūrėti į ateitį. Aš visą laiką sakau, kad visas jėgas atiduodu, o kaip bus, taip bus“, – tvirtai ant žemės stovi penkiakovininkas.

Bet nors svajoti jis nemėgsta, didžiausią sportinę svajonę išpyškina nė nemirkteldamas: „Olimpinės žaidynės.“

Pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionatas Druskininkuose

Paulius Vagnorius, antra vieta

Tėja Pakinkytė ir Giedrė Gudelytė-Gudelevičiūtė, merginų estafetė, trečia vieta

Paulius Vagnorius ir Elzbieta Adomaitytė, mišri estafetė, trečia vieta