Ketvirtoji pradinių klasių moksleiviams skirto projekto „Olimpinis mėnuo“ savaitė skirta emocinės sveikatos temai. Geštalto psichoterapijos praktikė ir specialioji pedagogė Milda Panavienė teigia, kad emocinė sveikata yra neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis
„Labai dažnai matau vaikus, kurie bijo eiti į mokyklą, nenori mokytis, dažnai verkia. Visą tai lemia emocijos, kurios yra informacija. Kaip ir mūsų fiziniai pojūčiai, emocijos mums padeda suprasti savo ir kitų poreikius, kaip teisingai juos atliepti“, – aiškino M. Panavienė.
Specialistė atskleidžia, kad yra nemažai savipagalbos būdų, padedančių pagerinti emocinę sveikatą.
„Vienas iš būdų yra žmogiškųjų poreikių patenkinimas – turime skirti laiko poilsiui, sveikai mitybai, dienos režimui, susitikimams su draugais. Labai svarbus yra fizinis aktyvumas. Užtenka užsiimti savo mėgstama sporto šaka, bėgioti, važinėti dviračiu ar paspirtuku arba tiesiog pasivaikščioti su tėvais ar augintiniu po mišką“, – vardino psichologė.
Kitas svarbus dalykas – savo emocijų pažinimas ir jų suvokimas.
„Labai yra svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą. Emocinis intelektas nėra tai, ką galima išmokti čia ir dabar. Jį turime ugdyti nuolat ir tai turi tapti gyvenimo dalimi. Vaikams turime ugdyti gebėjimą pažinti save, tinkamai reikšti jausmus, suprasti kitų jausmus, pasitikėti savimi, bendrauti, rasti tinkamus konflikto sprendimo būdus, pasitikėti savimi. Emocijų kompetencijų ugdymas nėra bandymas pakeisti vaiką. Tai – pagalba vaikui įgyti vidinių resursų, kad jis galėtų gyventi sėkmingai ir laimingai“, – kalbėjo M. Panavienė.
Specialistė pabrėžė, kad norint ugdyti vaiko emocinį intelektą, reikia atspindėti vaiko jausmus, juos įvardyti. Suaugę žmonės turi tapti pavyzdžiu vaikui, nes jie pirmiausiai mokosi atskirti kito žmogaus jausmus, tuo pačiu gauna labai svarbią žinutę, kad jausti yra normalu. Visus jausmus jausti yra normalu.
„Nėra nei gerų, nei blogų jausmų – svarbiausia yra kaip mes juos reiškiame“, – sakė M. Panavienė.
Kiekvieną spalį vykstantis „Olimpinio mėnuo“ – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) inicijuotas projektas pradinių klasių moksleiviams, kurio tikslas – skatinti fizinio raštingumo ugdymą, padėti moksleiviams atrasti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą kaip linksmą ir naudingą veiklą, supažindinti su olimpinėmis vertybėmis bei principais. Iniciatyvą globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
Video: