Mėgstama sakyti, kad krepšinis Lietuvoje lyg antroji religija, o plaukimas – rimtas pretendentas bent į trečiąją. Po karštos vasaros vėl duris atvėrusius plaukimo baseinus greitai užpildė naujos būsimųjų sportininkų grupės. „Mūsų treneriams šiandien nereikia į baseinus kviesti vaikų, tėvai juos patys atveda“, – sako asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius. Ir tai nebestebina.

Likus kiek mažiau nei metams iki Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių Lietuva jau turi keturis plaukimo atstovus, sėkmingai įvykdžiusius kvalifikacinius normatyvus – Rūtą Meilutytę (100 m krūtine), Daną Rapšį (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi), Kotryną Teterevkovą (100 m ir 200 m krūtine) ir Aleksą Savicką (200 m krūtine). Pasak „LTU Aquatics“ vadovo, sportininkų rezultatai prieš kitą sezoną nuteikia optimistiškai.

Pokalbis su S.Binevičiumi – apie pasiekimus, kylančias žvaigždes ir artėjantį plaukimo šimtmetį.

S.Binevičius (Dariaus Kibirkščio („LTU Aquatics“) nuotr.).

– Rūta Meilutytė šią vasarą vykusiame pasaulio čempionate Japonijoje pasirodė neprilygstamai – iškovoti du aukso medaliai, pagerintas pasaulio rekordas. Plaukimo ekspertai medalį Lietuvai prognozavo, bet ar tikėjotės, kad sportininkė bus tokia greita?

– Visa Rūtos karjera yra stebuklas Lietuvai. Dar nesulaukusi pilnametystės ji jau buvo laimėjusi visus įmanomus suaugusiųjų ir jaunimo čempionatų titulus. Jos sugrįžimą į elitą po dvejų metų pertraukos aptarinėja viso pasaulio gerbėjai, mokslininkai, treneriai ir sportininkai. Pasaulio plaukimo čempionate tikrai tikėjomės gero 50 m krūtine rungties rezultato. O trys aukščiausio lygio plaukimai (atrankos, pusfinalio ir finalo) olimpinėje 100 m krūtine distancijoje ir iškovotas aukso medalis tik dar kartą įrodo Rūtos talentą ir meistriškumą. Kartu visi suprantame, kad jai stipriai padeda ta aplinka, kurioje ji šiuo metu gyvena, sporto bazė, kurioje treniruojasi, ir treneris, mokantis įsiklausyti į sportininkę ir sykiu nubrėžti ribas.

– Kaip apskritai vertinate mūsų sportininkų pasirodymą šiame čempionate? Pateisino lūkesčius?

– Kituose žemynuose vykstantys pasaulio čempionatai visada yra iššūkis mūsų sportininkams, treneriams, medikams, taip pat ir asociacijos darbuotojams, besirūpinantiems organizaciniais klausimais. Laiko juostos pakeitimas skirtingai veikia kiekvieną atletą. Į čempionatą vyko geriausi mūsų sportininkai, įveikę aukštus „World Aquatics“ normatyvus. Rinktinėje buvo septyni plaukikai ir du šuolininkai į vandenį. Asociacijos Vykdomasis komitetas pasirodymą įvertino vidutiniškai.

Be jau minėtų Rūtos pasiekimų, čempionate puikiai plaukė Aleksas Savickas, įvykdęs olimpinį 200 m plaukimo krūtine normatyvą ir pasiekęs šios rungties pusfinalį. Analogiškoje moterų rungtyje šeštą vietą iškovojo Kotryna Teterevkova, nors visų tikslų ir neįgyvendino dėl sezone ją stabdžiusių sveikatos bėdų. Kiti rinktinės sportininkai iškeltų tikslų nepasiekė dėl įvairių priežasčių. Dažną slėgė papildoma įtampa dėl olimpinių normatyvų – rezultatų, kuriuos pasiekus ramiai visus metus būtų galima ruoštis olimpinėms žaidynėms. Kalbėjomės su jais, žinome problemas ir stengsimės, kad jos nepasikartotų šį sezoną.

K.Teterevkova („LTU Aquatics“ nuotr.).

– Pasaulio universitetų žaidynėse sidabrą pelnė Tomas Navikonis, bronzą – Andrius Šidlauskas ir Jokūbas Keblys, o K.Teterevkova nelengvą sezoną užbaigė trimis aukso medaliais, įvykdytais olimpiniais normatyvais ir pagerintu šalies rekordu. Ar nustebino tokie rezultatai?

– Pasaulio universitetų žaidynės vyko tame pačiame žemyne praėjus savaitei po pasaulio čempionato. Sportininkai turėjo dar vieną galimybę parodyti aukštus rezultatus ir ja pasinaudojo. Kotrynos čia nebeslėgė įtampa ir ji plaukė kaip niekada greitai. Po sunkaus sezono iškovoti medaliai ir pasiekti olimpiniai normatyvai, manau, leido jai ramiai mėgautis atostogomis ir puikios nuotaikos pradėti naują sezoną. Šiuo metu ji treniruojasi Jungtinėse Amerikos Valstijose su olimpine čempione Lilly King ir labai stipria plaukikų komanda.

T.Navikonis ir J.Keblys pasaulio čempionate nedalyvavo, tačiau pasaulio universitetų žaidynėse pelnyti apdovanojimai jiems suteikė svarbaus pasitikėjimo savimi. A.Šidlauskas į Kiniją vyko ne kovoti dėl medalių, o siekti aukštų rezultatų ir olimpinių normatyvų. Gaila, nepavyko, bet pelnyta bronza įrodo, kad jis yra stiprus rinktinės narys ir pajėgus plaukti olimpinių normatyvų tempu. Šį sezoną Andrius treniruotes pradėjo anksčiau ir dėl kelialapių į Paryžiaus žaidynes kovos artimiausiose varžybose.

– Europos jaunimo plaukimo čempionate šiemet varžėsi rekordinė devyniolikos sportininkų rinktinė. Kas lėmė tokią didelę komandą?

– Gausi čempionato rinktinė rodo, kad asociacijos strategija steigti meistriškumo centrus pasiteisina. Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje ­– veikiančiuose plaukimo centruose sportuojantis jaunimas šiandien turi puikias treniruočių sąlygas, geriausius trenerius ir treniruočių programas. Čia tarpusavyje konkuruoja ir aukščiausių rezultatų siekia geriausi šių miestų 13–18 metų jaunieji sportininkai. Esame dėkingi visiems treneriams, kurie dirba su šiais talentingais plaukikais, esančiais kelyje į mūsų sportininkų rengimo sistemos piramidės viršūnę.

Vertindami šio Europos jaunimo plaukimo čempionato rinktinės rezultatus, atskirą padėką reiškiame šalies jaunimo vyr. treneriui Kęstučiui Steponavičiui, trenerei Mintarai Labanauskienei, kineziterapeutei Rasai Batulevičiūtei. Jie su rinktinės nariais dalyvavo net penkiose treniruočių stovyklose ir skyrė jiems visą savo laiką.

Ši rinktinė turi didelį potencialą, juk vien tam, kad patektų į komandą, sportininkai turėjo plaukti ne lėčiau nei praėjusio čempionato pusfinalininkai, tai yra įvykdyti šešioliktos vietos rezultatą. Žinoma, tam, kad sėkmingai pereitų į suaugusiųjų grupę ir šoktelėtų vienu laipteliu aukštyn, kiekvienas turės dar daugiau dirbti tiek treniruotėse, tiek su savimi, nes būtent tokiame amžiuje yra didžiausias natūralus sportininkų nubyrėjimas.

– Lietuva turi dar vieną Europos jaunimo čempionę – Smiltę Plytnykaitę. Pasaulio jaunimo čempionate iki finalinių aštuntukų asmeninėse rungtyse jai šiek tiek pritrūko, bet 16-metė svariai prisidėjo ir prie visos komandos rezultatų. Izraelyje net trys mūsų estafečių komandos pasiekė finalus, dvi iš jų pateko į stipriausių komandų penketukus. Finaluose mūsiškiai varžėsi su elitinėmis plaukimo komandomis. Ar šie pasiekimai nuteikia optimistiškai?

– Džiaugiamės plaukikais, kurie gerino asmeninius rekordus būtent Europos jaunimo čempionate. Tai rodo kruopštų trenerių darbą ir profesionalumą. Yra šiokio tokio nerimo, kad dalis sportininkų nepataikė į formą, bet tiek jie, tiek treneriai supranta šią problemą, kurią reikia taisyti.

S.Plytnykaitės aukso medalis tikrai džiugina. Ji gerose rankose. Tikime, kad praėjusių metų pergalės Europos jaunimo olimpiniame festivalyje ir visos tos patirtys padarė ją dar stipresnę. Žinoma, mums trūko jos asmeninių rekordų, bet laimėjus auksą švieslentėje užfiksuotą rezultatą prisimins tik ekspertai, treneriai ir ji pati. Kristupas Trepočka, Kirilas Stepanovas, Tajus Juška ir Rokas Jazdauskas iškovojo estafetės bronzą. Tokiai mažai šaliai surinkti keturis atstovus, kurie būtų konkurencingi ir pajėgūs varžytis dėl medalio, – didelis laimėjimas.

Asmeninių rungčių finaluose taip pat plaukė R.Jazdauskas ir M.Kaušpėdas. Apskritai šiame čempionate mūsų komanda išsiskyrė besąlygišku vienas kito palaikymu, prieš kiekvieną finalą visi susirinkdavo bendro šūkio. To palinkėčiau net mūsų elito komandai, kuriai šios dvasios kartais pritrūksta.

Kalbant apie pasaulio jaunimo čempionatą, jo data Lietuvos rinktinei labai nepatogi. Mūsų plaukikų organizmai įpratę rugpjūtį ilsėtis, o sezoną pradėti rugsėjį, todėl reikia labai daug stiprybės, kad išlaikytum tokią formą iki pat rudens, atsigautum ir vėl grįžtum į naują sezoną. Pasaulio jaunimo čempionate Smiltė kartu su Silvija Statkevičius vedė į priekį mūsų estafečių komandas. Lietuviai plaukė finaluose ir garbingai kovojo su tokiomis pajėgiomis komandomis, kaip JAV, Australija, Kanada, Italija. Tuo irgi turime didžiuotis.

R.Meilutytė šiemet vėl stebino fenomenaliais rezultatais (Istvano Derencsenyi („World Aquatics“) nuotr.)

– Jauniausio rinktinės nario 14-mečio T.Juškos pasirodymas Europos jaunimo čempionate irgi vertas atskiro paminėjimo. Su ketveriais metais vyresniais varžovais konkuravęs plaukikas pateko net į trijų rungčių pusfinalius, vėl gerino bendraamžių rekordus. Ką galima pasakyti apie šį jaunąjį sportininką?

– Mūsų jaunasis talentas šiemet nevyko į tarptautines vaikų žaidynes, nors tikrai galėjo pretenduoti į ne vieną medalį, o dėl savo amžiaus negalėjo startuoti Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, bet džiaugiamės, kad Tajus prisidėjo prie Europos jaunimo čempionato rinktinės ir kartu su komanda iškovojo bronzą. Jo asmeninius rekordus jau kurį laiką seka ne tik mūsų plaukimo ekspertai. Apie jo pasiekimus anksčiau rašė populiariausi plaukimo sporto portalai.

Ir nenuostabu – jeigu palygintume, kaip būdamos jo amžiaus plaukė kai kurios dabartinės pasaulio plaukimo žvaigždės, pamatytume, kad Tajus šiandien yra greitesnis. Dar dirbau plaukimo treneriu, kai Tajaus tėtis į baseiną savo atžalą atvedė – berniukui buvo ketveri ar penkeri metukai. Jau tada jis sakė, kad sūnus nori plaukti ir puikiai jaučiasi vandenyje. Mes į plaukimo mokyklą priimame vaikus nuo septynerių metų, nes mūsų baseinai sportiniai, čia truputį vėsesnis vanduo ir panašiai. Po ilgų įkalbinėjimų Tajus keletą kartų plaukė su mano 8–10 metų vaikų grupe, o vėliau rado vietą „Girstučio“ baseine, kur buvo ne tik didelis sportinis baseinas, bet ir vaikams tinkamas. Čia dirbo puikus specialistas Mantas Buivydas, kuris ir perdavė Tajui puikią treniruočių metodiką, leidusią sportininkui atsidurti ten, kur jis yra dabar. Šiuo metu Tajus treniruojasi meistriškumo centre ir siekia aukštumų su geriausiais Kauno miesto plaukikais.

– Kiek tokius fenomenalius plaukiko rezultatus nulemia talentas, o kiek darbas?

– Sunku pasakyti. Talentas ir genetika tikrai svarbu, bet pasiekus vėlyvesnį augimo etapą labai svarbi nuolatinė disciplina ir sunkus darbas. Lietuvoje, išskyrus sostinę, turime nemažai baseinų, tikiu, kad ir Vilnius prisivys kitus miestus. Mūsų treneriams šiandien nereikia į baseinus kviesti vaikų, tėvai juos patys atveda, kad išmoktų plaukti. Svarbu, kad laiku pastebėtume pačius imliausius ir talentingiausius.

Tam padeda ir antrokų mokymo plaukti programa, kuri kasmet įgyvendinama vis daugiau šalies mokyklų. Norime, kad kiekvienas Lietuvos vaikas mokėtų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje, o prireikus žinotų, ką daryti atsitikus nelaimei. Gaila, kad pasibaigus programai dauguma tėvų nusprendžia, kad jų vaikas jau moka plaukti ir tęsti treniruočių nebereikia, nors mūsų specialistai rekomenduoja plaukimo įgūdžius stiprinti ir trečioje, ir ketvirtoje klasėje.

– Iš Europos jaunimo olimpinio festivalio Lietuvos plaukikai šiemet irgi grįžo netuščiomis. Slovėnijoje M.Kaušpėdas pasipuošė bronzos medaliu. Ar tiesa, kad būtent šios varžybos jauniesiems talentams dažnai tampa savotišku tramplynu?

– Tikrai taip. Europos jaunimo olimpinis festivalis – tai ne tik mažosios olimpinės žaidynės mūsų jauniesiems talentams, bet ir tarpinė stotelė, nuo kurios prasideda daugybė nuotykių plačiame sporto pasaulyje. Didžiuojamės M.Kaušpėdo bronzos medaliu. Tai didelis jo tėvelių, trenerės Jandros Bogužienės, Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro nuopelnas. Žinoma, suprantame ir nuolat pabrėžiame, kad EJOF rinktinės nariams dabar reikia dirbti dar stipriau, nes tie, kurie dėl vėlyvesnio brendimo nepapuolė į komandą ar į sportą atėjo vėliau, ateityje gali pakeisti dabartinės rinktinės narius. Svarbu, kad į meistriškumo centrus papultų mūsų geriausieji ir tarpusavyje varžytųsi puikiomis konkurencinėmis sąlygomis.

– Sporto gerbėjai turbūt prisimena šuolininkės į vandenį Aldonos Kareckaitės 1958 m. Europos čempionato auksą. Šią vasarą trenerio Kęstučio Autuko auklėtinis 15-metis Martynas Lisauskas iš Europos jaunimo čempionato grįžo su sidabro ir bronzos medaliais. Ar jau galima kalbėti apie savotišką šuolių į vandenį atgimimą?

– M.Lisauskas dėl koronaviruso nestartavo prieš metus vykusiame Europos jaunimo čempionate, tačiau pasaulio jaunimo čempionate iškovojo aukštą aštuntą vietą. Jau tada buvo aišku, kad jis yra pajėgus varžytis ir siekti pačių aukščiausių rezultatų. Smagu, kad šiemet matome sustiprėjusį Martyną, o du pelnyti medaliai tik įrodo, kad galime varžytis su stipriais Senojo žemyno atstovais. Šuoliai į vandenį kultivuojami tik dviejuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune.

M.Lisausko šuolis (Vojislavo Gilevskio („European Aquatics“) nuotr.).

Mes nuoširdžiai dėkojame šios sporto šakos entuziastams ir treneriams, kurių pastangomis ir atsiranda tokie talentai, kaip Ignas Barkauskas, Indrė Marija Girdauskaitė, Dalius Mockus, Natalija Tokanova ir kiti.

Lietuviai pamažu skinasi kelią į tarptautines arenas. Džiaugiamės Sebastiano Koneckio rezultatais ir laimėta „World Aquatics“ stipendija, Europos žaidynių dalyvių Vitos Šlajūtės ir Urtės Valeišaitės progresu. Rekonstruotas Lazdynų baseinas šiuo metu turi naujausius šuolių į vandenį prietaisus – tramplynų, bokštą, o tai labai svarbu norint konkuruoti tarptautiniu lygiu. Baseino administracija nusiteikusi padėti, o Sostinės sporto centro vadovai stengiasi sudaryti visas sąlygas, kad tie rezultatai kiltų į viršų ir atsirastų daugiau besirenkančių šią labai kompleksinę sporto šaką.

– Mūsų šalies dailiojo plaukimo atstovai pastaraisiais metais kaupia patirtį jaunimo varžybose ir skambiomis tarptautinėmis pergalėmis dar nespėjo pradžiuginti. Kada būtų galima tikėtis ir šios sporto šakos proveržio?

– Šiemet Europos jaunimo čempionate nepasiekėme didelių pergalių. Dar visai neseniai „World Aquatics“ truputį pakeitė dailiojo plaukimo varžybų taisykles, todėl prireiks šiek tiek laiko prisitaikyti prie naujo pasirodymų vertinimo. Vis dėlto Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ trenerės Jurgos Dimšienės auklėtinės Luknė Liandzbergaitė ir Miglė Dambrauskaitė šiemet skynė medalius tarptautinėse varžybose Belgijoje, Vengrijoje ir Švedijoje, o pastarosiose medaliais pasipuošė ir Ula Lazutkaitė su Beata Gineityte. Kartu džiaugiamės, kad Lietuvoje rengiamose pirmenybėse dalyvauja ne tik komandos iš Šiaulių, bet ir Kauno (plaukimo akademija „Banga“) bei Vilniaus (sporto mokykla „Nemunas“), o konkurenciją palaiko svečiai iš Estijos.

– Asociacija šiuo metu neturi vyriausiojo trenerio ir vienos sporto bazės, kurioje galėtų burtis nacionalinė rinktinė. Dalis Lietuvos plaukikų šiuo metu taip pat treniruojasi už Atlanto (K.Teterevkova, A.Savickas, T.Navikonis, J.Keblys, Silvija Statkevičius, Danilas Pancerevas ir kiti). Kiek tai apsunkina pasiruošimą svarbiausiems sezono startams?

– Džiaugiamės, kai mūsų elito sportininkai patenka į geriausius Amerikos universitetus. Mums svarbu ne tik tai, kad jie toliau siektų aukštų rezultatų, bet ir įgytų kokybišką išsilavinimą. Aišku, minėtų universitetų programos ne visai orientuotos į Europos, pasaulio čempionatus ar olimpines žaidynes, nes pagrindinis pasiruošimas vyksta studentų čempionatams, kurių žiūrimumas ir lankomumas neretai nenusileidžia didžiausioms tarptautinėms varžyboms. Vis dėlto sportininkai tikrai padaro paslaugą ir sau, ir mums. Ten jie gauna ne tik geriausias sąlygas mokytis, bet ir galimybę treniruotis kartu su vienais stipriausių plaukikų pasaulyje. To neretai negalime užtikrinti net pajėgiausiems mūsų sportininkams.

A.Savickas (Istvano Derencsenyi („World Aquatics“) nuotr.).

– „LTU Aquatics“ yra išsikėlusi tikslą į 2024-ųjų žaidynes išsiųsti aštuonis olimpiečius. D.Rapšys, R.Meilutytė, A.Savickas ir K.Teterevkova jau turi asmeninius kelialapius. Kuriuos sportininkus matote kaip realius pretendentus prisidėti prie komandos?

– Mes labai džiaugiamės ankstyvais olimpiniais normatyvais. Reikia suprasti, kad šie normatyvai prilygsta praėjusių žaidynių šešioliktos vietos rezultatams, o mūsų tikslai – būti tarp aštuonių geriausiųjų. Viso pasaulio atletai nori plaukti finaluose, bet laimės greičiausi būtent tą starto dieną.

Manome, kad aštuonių olimpiečių plaukikų komanda gali susidaryti ne vien tik jiems įvykdžius asmeninius normatyvus, bet ir sėkmingai įveikus estafečių rungtį pasaulio čempionate. Laiko ir varžybų, kuriose galima vykdyti šiuos rezultatus, lieka vis mažiau, o pasiruošimas žaidynėms užtruks, jeigu siekiame, kad į Paryžių sportininkai atvyktų geriausios formos. Sykiu norime, kad normatyvus jau įvykdę plaukikai padėtų ir mūsų estafečių komandoms. Jų pagalba bus labai reikalinga šiems tikslams pasiekti. Į olimpines žaidynes gali patekti ne tik A.Šidlauskas, kuriam labai nedaug trūksta iki normatyvų, bet ir mūsų jaunieji sportininkai – T.Navikonis, D.Pancerevas, S.Plytnykaitė, S.Statkevičius ir kiti didelę pažangą padarysiantys plaukikai.

– Lietuvos plaukimo federacija pasekė Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (žinomos kaip FINA), persivadinusios „World Aquatics“, pavyzdžiu ir šiemet tapo asociacija „LTU Aquatics“. Visai neseniai Europos plaukimo lyga (LEN) oficialiai pakeitė pavadinimą į „European Aquatics“. Turbūt ne vienam kilo klausimas, kam reikia šių pokyčių?

– Šie pasikeitimai labai laiku. Vis daugiau vandens sporto šakas vienijančių organizacijų atsigręžia į sportininkus, kurie yra ne tik plaukikai, bet ir šuolininkai į vandenį, dailiojo plaukimo atstovai, vandensvydininkai. Būtent jiems – sportininkams – skiriamas didesnis dėmesys, finansavimas, o tai tikrai džiugina. Mes sekame tendencijas ir tikime, kad iš šių pokyčių išloš ir mūsų atletai, gaudami geresnes sąlygas sportuoti, o pačios organizacijos bus patrauklesnės verslo atstovams, kurie padeda vandens sportui tobulėti ir būti dar ryškiau matomam. Šia proga noriu padėkoti ir mūsų naujiems bei ilgalaikiams rėmėjams ir partneriams už paramą ir prisidėjimą prie mūsų vykdomos veiklos ir iniciatyvų.

– „World Aquatics“ nusprendė leisti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams varžytis kaip neutraliems atletams. „European Aquatics“ tokiam sprendimui priešinasi ir į savo organizuojamus čempionatus ir turnyrus šių šalių atstovų toliau žada neįsileisti. Nors šią poziciją aktyviai palaiko ir Lietuva bei kitos Šiaurės Europos šalys, akivaizdu, kad bendro sutarimo trūksta. Ar jaučiatės girdimi?

– Pastarasis „European Aquatics“ kongresas rugsėjo mėnesį parodė, kad mūsų ir Šiaurės Europos šalių federacijų balsas buvo išgirstas ir bent jau „European Aquatics“ renginiuose šalių agresorių atstovų mes nematysime. Mūsų sportininkai galės būti ramūs ir išvengs galimų provokacijų, kurių pasitaiko kitose sporto šakose.

Kalbamės su Nacionaline sporto agentūra, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, kad turėtume aiškias taisykles ir reglamentą, kuriuo būtų vadovaujamasi tose varžybose, kuriose kartu dalyvautų Rusijos ir Baltarusijos pilietybes turintys sportininkai.

T.Juška (Dariaus Kibirkščio („LTU Aquatics“) nuotr.).

– Lietuvos plaukimas kitąmet švęs gražią sukaktį – nuo pirmųjų oficialių mūsų šalyje vykusių varžybų bus praėjęs šimtas metų. Kokią matote vandens sporto šakų ateitį Lietuvoje?

– Plaukimo šimtmetis yra didelė šventė mūsų „LTU Aquatics“ bendruomenei ir visiems vandens sportą mylintiems žmonėms. Mes tikrai turime kuo didžiuotis. Nuo 1924 metų birželio 24 dieną Kaune surengtų pirmųjų oficialių plaukimo varžybų lietuviai iškovojo svarių tarptautinių pergalių ir suteikė visiems gražių akimirkų, kurias verta prisiminti. Norime šią sukaktį deramai paminėti, surengdami didelę nacionalinę šventę.

Kitąmet laukia nemažai šimtmečiui skirtų renginių, atrakcijų, o bene svarbiausias kitų metų akcentas bus olimpinės žaidynės, kuriose lauksime mūsų atstovų pasirodymų. Kalbant apie ateitį, labai norime, kad mūsų idėja – plaukianti Lietuva – virstų realybe ir kiekvienas, nesvarbu, jaunas ar senas, mokėtų plaukti, o prireikus ir išgelbėti skęstantįjį. Neišmokę savo vaikų plaukti, neinvestavę į jaunimą, neturėsime ir pamainos mūsų dabartiniams čempionams.

Lietuvoje – Europos jaunimo čempionatas

Ateinančią vasarą Vilniuje vyks Lietuvoje dar neregėtas sporto renginys – Europos jaunimo plaukimo čempionatas. Minint Lietuvos plaukimo šimtmetį, jubiliejinio 50-ojo čempionato dalyvius priims Vilniaus Lazdynų baseinas. Lietuvos kandidatūrą organizuoti svarbiausias jaunimo plaukimo varžybas Europoje patvirtino „European Aquatics“ vadovybė.

Į šį pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį prestižinį renginį susirinks perspektyviausi jaunieji plaukikai iš visos Europos. Vilniuje tikimasi sulaukti apie 900 dalyvių, įskaitant sportininkus, jų trenerius, delegacijų vadovus ir aptarnaujantį personalą, varžybų teisėjus bei svečius iš „European Aquatics“. Laukiama ir didelio užsienio sirgalių būrio.

Be įprastos varžybų programos, viso čempionato metu vyks įvairūs kultūriniai renginiai, skirti Lietuvos plaukimo šimtmečiui paminėti ir jo istorijos kūrėjams pagerbti.