Ilgametė Lietuvos nacionalinės plaukimo rinktinės lyderių Dano Rapšio ir Andriaus Šidlausko trenerė Ina Paipelienė, kartu su šiauliečiu Pauliumi Povilioniu ruošianti sportininkus svarbiausiems šių metų startams, tikisi, kad Paryžiaus žaidynėse mūsų šalies plaukikų olimpinė komanda bus gausesnė nei Tokijuje.
Antrus metus Palangos sporto centre plaukimo trenere dirbanti 59 metų I.Paipelienė per savo karjerą išugdė keturis olimpiečius: Atlantoje ir Sidnėjuje startavusį Arūną Savicką, Atėnuose – Paulių Andrijauską, Rio de Žaneire ir Tokijuje – Daną Rapšį bei Tokijuje – Andrių Šidlauską. Kartu su kolege Židrūne Budriene ji treniravo dar du olimpiečius: Londone lenktyniavusį Mindaugą Sadauską ir Londone bei Rio de Žaneire kovojusį Simoną Bilį.
2023 metų geriausia „LTU Aquatics“ trenere pripažinta I.Paipelienė su savo auklėtiniais keliavo į Sidnėjaus, Rio de Žaneiro ir Tokijo olimpines žaidynes.
Šių metų pasaulio čempionatą Dohoje, kuris buvo labai sėkmingas Lietuvos plaukikams, 37 metus plaukimo trenere dirbanti I.Paipelienė stebėjo per televiziją Palangoje.
„Kol kas dar nepasiilgau kelionių, noriu pabūti namie. Į Paryžiaus olimpines žaidynes irgi vyks kitas Dano treneris Paulius Povilionis, o man geriau būti per atstumą. Mes su Pauliumi puikiai sutariame, džiaugiuosi, kad jis būna šalia mano auklėtinio ir padeda jį treniruoti. Mano didelė patirtis, o jo jaunatviška energija – argi ne puikus lydinys?“ – šypsosi trenerė.
– Šių metų pasaulio plaukimo čempionate jėgas bandė du jūsų auklėtiniai – D.Rapšys, 200 m distancijoje laisvuoju stiliumi pelnęs sidabro medalį, ir A.Šidlauskas, kuriam kol kas nepavyko iškovoti kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes. Kaip vertinate jų startus?
– Abiejų pasirodymus vertinu gerai, žinoma, Dano – daug geriau. Jis tapo vicečempionu ir per tokio aukšto rango varžybas pusfinalyje išplaukė iš 1 min. 45 sek. Ilgai laukėme, kada jis vėl taip greitai plauks.
Sportininkas savo karjeroje šį nuotolį greičiau įveikė tik du kartus 2019 m.: per Pasaulio taurės varžybas (1 min. 44,38 sek.) ir pasaulio čempionato Pietų Korėjoje finale (1 min. 44,69 sek.), kai buvo diskvalifikuotas už tai, kad prieš pat startą ant pakylos vos sujudėjo.
D.Rapšys pirmą kartą iškovojo pasaulio čempionato medalį 50 m baseine (Vytauto Dranginio nuotr.).
Iki šiol per pasaulio čempionatus jam vis nepasisekdavo, nors yra pelnęs net dešimt Europos čempionatų medalių ir penkis kartus lipęs ant nugalėtojų pakylos per pasaulio pirmenybes trumpuose 25 m baseinuose. Šiemet pagaliau ledai buvo pralaužti.
Andriaus rezultatai irgi nebuvo prasti, nors klaidų neišvengė, jam reikia tobulinti startą, vadinamuosius išėjimus po posūkių. Tos klaidos tęsiasi jau kelerius metus, jas nelengva taisyti, bet mažais žingsneliais judame į priekį ir viliuosi, kad savo tikslą pasieksime.
– Ko gero, pirmą kartą per pasaulio čempionatą, kuris vyko labai anksti, auklėtinių startai sutapo su jūsų gimtadieniu: Danas sidabrą pelnė vasario 13-ąją, likus porai dienų iki jūsų gimtadienio, o Andrius varžėsi jūsų gimtadienio dieną.
– Dano finalinį plaukimą stebėjau per televiziją su kolegomis Palangos baseine. Džiaugsmas buvo begalinis, vienas klientas netgi šampano butelį atkimšo. O Andriui nepavyko manęs nudžiuginti 59-ojo gimtadienio proga, 200 m krūtine distancijoje jis nepasiekė to rezultato, kuriuo galėčiau apsidžiaugti.
Apie olimpinį kelialapį šiame nuotolyje dar negalvojome, nes jam šiek tiek dar trūksta įdirbio. Didesnes viltis siejome su 100 m distancija, kurioje jis plaukė pusfinalyje ir užėmė galutinę dvyliktą vietą. Jo rezultatas šioje distancijoje yra stabilus, po truputį judame į priekį, tikiuosi, kad olimpinis normatyvas bus įvykdytas.
– Ar judviejų su P.Povilioniu bendras darbas lėmė, kad D.Rapšys sugrįžo į 2019-aisiais pasiektą lygį ir jau užsitikrino teisę stoti į dviejų rungčių startą Paryžiaus žaidynėse?
– Manau, taip. Į 2019-aisiais demonstruotą meistriškumą Danas grįžo jau pernai per pasaulio čempionatą trumpame baseine Fukuokoje, kuriam jis buvo daug geriau pasiruošęs nei Dohoje, nes dabar nebuvo laiko treniruotis, bet tada eilinį sykį jam nepasisekė: prieš varžybas pirmiausia Paulius, o paskui ir Danas susirgo.
Po Tokijo olimpinių žaidynių nusprendus kažkuriam laikui atsitraukti nuo elitinių plaukikų, Daną pradėjo treniruoti Paulius. Aš išvykau gyventi į Palangą. Nuo šešerių ar septynerių metų ugdytam mano auklėtiniui nusprendus grįžti pas mane, Pauliui pasakiau, kad, kiek galėsiu, jam padėsiu, bet tiek nevažinėsiu, kiek anksčiau. Ateina laikas, kai reikia pasakyti stop, nes, jeigu nepasakysi pati, tai gyvenimas pasakys.
Tai – mano iniciatyva, kad Paulius prisidėjo prie mūsų komandos. Jį iš arčiau pamačiau pandemijos metais, kai Klaipėdoje buvo suorganizuotas vadinamasis burbulas. Man patiko jo rimtas, kruopštus darbas, jis labai santūrus, viskuo besidomintis ir plaukimu gyvenantis treneris.
Su Pauliumi kalbamės kiekvieną dieną, kartais net ir po tris kartus. Danui sudariau planus iki olimpinių žaidynių ir Paulius juos įgyvendina. Jis dabar dažniausiai važinėja į treniruočių stovyklas, varžybas, per čempionatą Dohoje po triskart kasdien su juo kalbėdavomės, viską aptardavome.
– Kodėl Panevėžį iškeitėte į Palangą? Ar dabar garsiausius auklėtinius treniruojate nuotoliniu būdu?
– Kai Andrius su Danu nebūna treniruočių stovyklose, jie retkarčiais atvažiuoja pas mane į Palangą ir rytais vykstame treniruotis į Klaipėdos 50 m baseiną, o po pietų dirbame Palangoje.
Kai manęs klausia, kodėl gimtąjį Panevėžį, kuriame trenere dirbau 35 metus, iškeičiau į Palangą, atsakau: atėjo laikas, kai kažką norėjosi keisti. Susidėjo daug įvairių niuansų, buvo įvairių priežasčių, vieną net sunku įvardyti.
Bet viena tokių – Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos baseino, kuriame dirbau, nėra ko lyginti su Palangos 25 m baseinu. Manau, Palangos baseinas – vienas geriausių Lietuvoje. Į Palangą išvykau su savo vyru, Panevėžį palikau šiek tiek skaudama širdimi. Ten dabar gyvena mano tėvelis, o mamą palaidojau prieš pusantrų metų. Dažnai grįžtu į Panevėžį jo aplankyti.
Palangoje dar anksčiau buvau nusipirkusi trijų kambarių butą, bet čia niekada nepraleisdavau atostogų, kurių ir neturėjau, nes gyvenau be namų – ant lagaminų. Žiūrėjau į ateitį, nes galvojau, kad išėjusi į pensiją tikrai gyvensiu Palangoje. Dabar juokiuosi, kad pensija atėjo anksčiau laiko. Palangoje treniruoju dvi vaikų grupes, o elito sportininkai, kaip sakau juokaudama, – tai tarsi labdara.
Olimpiečių jau išugdžiau, bet ar jų pavyks paruošti daugiau, matysim – labai daug visko reikia, daug kas priklauso ne tik nuo manęs ir vaikų. Trečioms olimpinėms žaidynėms besiruošiančiam Danui irgi daug padėjo tėvai, mokykla, daug kas.
– Ar jūsų nenustebino Dohoje vyrų estafetės 4×200 m laisvuoju stiliumi penktu rezultatu į finalą patekusio ir septintą vietą užėmusio panevėžiečių kvarteto (Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas) iškovotas olimpinis kelialapis ir pasiektas naujas šalies rekordas – 7 min. 9,97 sek. Kiek šiame kvartete, be Dano, dar yra jūsų auklėtinių?
– Iki tol, kol neišvyko studijuoti į Ameriką, kartu su Danu gan ilgai treniravosi T.Navikonis ir Ž.Budrienės auklėtinis T.Lukminas. Paskutiniame estafetės etape plaukęs R.Jazdauskas – trenerės Mintaros Labanauskienės auklėtinis.
Tai, kad estafetės komanda pateko į olimpines žaidynes, – didžiulis Dano nuopelnas. Startavęs pirmajame etape, jis ypač užvedė komandą ir kiti trys nariai buvo įkvėpti dirbti iš visų jėgų. Plaukikus į etapus suskirstėme nuo stipriausio iki silpniausio.
Be puikaus Dano rezultato, kuris savo etapą vėl įveikė per 1 min. 45 sek., kvartetas vargu ar būtų patekęs į olimpines žaidynes. Labai džiaugiausi, kad Danas, kuriam jau 28-eri, vėl plaukė greitai, nors tai buvo jau ketvirtas startas tame čempionate. Pasiekti tokį puikų rezultatą būtų nelengva užduotis ir gerokai jaunesniems. Dar čempionato išvakarėse sakiau, kad vyrų estafetė 4×200 m laisvuoju stiliumi – vienintelė iš trijų mūsų estafečių komandų, galinčių iškovoti kelialapį į Paryžių.
Olimpinį kelialapį iškovojusi estafetės komanda. Iš kairės: R.Jazdauskas, D.Rapšys, T.Lukminas ir T.Navikonis („LTU Aquatics“ nuotr.).
Tik buvo labai sunku žinoti, kaip čempionatui bus pasiruošusios kitos estafečių komandos. Sudarant mūsų kvartetą nebuvo aiškus tik ketvirtasis jos dalyvis, kol galop juo tapo R.Jazdauskas. Rinktinės treneriui Pauliui parašiau žinutę, jog norėčiau matyti būtent tokią estafetės komandą Dohoje, ir gavau atsakymą, kad taip ir nuspręsta. Mūsų nuomonės stapo.
– Čempionate nedalyvavo JAV studijuojantis 20-metis panevėžietis Aleksas Savickas, kuris pernai Japonijoje vykusiame planetos čempionate 200 m plaukimo krūtine rungtyje pasiekė asmeninį rekordą (2 min. 9,66 sek.) ir įvykdė Paryžiaus olimpinių žaidynių normatyvą (2 min. 9,68 sek.). Ar tai irgi jūsų auklėtinis?
– Panevėžyje jį treniravau su Ž.Budrienė, kuri jį surado, sportininkas su Danu važinėdavo į treniruočių stovyklas. Dabar šis talentingas plaukikas nuo praėjusių metų Floridos universitete studijuoja psichologiją. Treniruodamasis Amerikoje jis įgijo naujos patirties, tenka patirti daug iššūkių ir naujovių.
Nenustebau, kad Aleksas pateko į Paryžiaus olimpines žaidynes, tai tikrai ypač gabus, dar neatsiskleidęs plaukikas. Visą laiką už jį galvą guldžiau, jog jis ateityje dar tars žodį.
– Didelį dėmesį šiame čempionate asociacija „LTU Aquatics“ skyrė estafetėms, kuriose startavo net trys Lietuvos komandos. Tačiau 4×100 m mišrios estafetės ir 4×100 m moterų kombinuotos estafetės varžybose olimpinių kelialapių neiškovota. Ar komandos dėl jų dar galės pasivaržyti?
– Jau ne. Dėl pandemijų susimaišė sukiloti pasaulio čempionatai, todėl tam, kad jie neprarastų vertės ir lygio, „World Aquatics“ sugalvojo, jog estafečių komandos į olimpines žaidynes galės mėginti patekti tik per pasaulio čempionatus.
Pateko trys komandos, kurios laimėjo, o trylika kvartetų – pagal rezultatus. Normatyvus buvo galima vykdyti per pernykštį pasaulio čempionatą Japonijoje ir šiemet Dohoje. Paryžiuje estafečių varžybose bus po 16 komandų. Kito šanso patekti į Paryžių nėra, Dohoje buvo paskutinė galimybė pelnyti kelialapius.
– Kuo paaiškintumėte daug kartų geriausios Lietuvos metų sportininkės vardą pelniusios Rūtos Meilutytės fenomeną? 26-erių plaukikė dalyvavo šeštajame pasaulio plaukimo čempionate 50 m baseine ir penktą kartą tapo čempione, šio rango varžybose dar yra iškovojusi du sidabro ir vieną bronzinį apdovanojimą.
– 50 m nuotolis krūtine jai duotas iš gamtos: Rūta labai staigi, greita. Jai tai didelė dovana už viską. O 100 m distancijoje, norint greitai plaukti, jau reikia gerokai padirbėti. Ji tapo pirmąja sportininke plaukimo istorijoje, kuri 50 m krūtine finalą pasaulio čempionatuose laimėjo triskart iš eilės – 2022, 2023 ir 2024 m.
Džiaugiuosi Rūta, kuri labai gražiai atsiliepia apie jaunąją Lietuvos plaukikų kartą, ją apibūdina kaip labai profesionalią, sąmoningą ir protingą. Belieka pridurti, kad jaunajai kartai Rūta Meilutytė – pats didžiausias pavyzdys.
– Vietas Paryžiaus žaidynėse jau yra užsitikrinę keturi Lietuvos plaukikai: D.Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi), R.Meilutytė (100 m krūtine), A.Savickas (200 m krūtine) ir Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine) bei vyrų estafetė 4×200 m laisvuoju stiliumi. Kaip manote, kokia bus galutinė Lietuvos plaukimo olimpinė rinktinė?
– Keturių plaukikų rinktinė – D.Rapšys, A.Šidlauskas, K.Teterevkova ir Giedrius Titenis bei vyrų kombinuotos estafetės 4×100 m komanda dalyvavo ir Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Viliuosi, kad Lietuvos olimpinė plaukikų komanda Paryžiuje bus gausesnė, kelialapį dar turėtų iškovoti A.Šidlauskas ir galbūt T.Navikonis, plaukiantis 100 m ir 200 m laisvuoju stiliumi. Kokios viltys? Niekada nenustoju tikėti savo auklėtinių ir kitų mūsų plaukikų sėkme.