Metų proveržio nominaciją laimėjusi Gabrielė Stonkutė padarė tai, ko nepavyko jokiam kitam bokso atstovui, – tapo pasaulio čempione. 2022 m. debiutuodama suaugusiųjų moterų bokso pasaulio pirmenybėse ji iškart nuskynė auksą, o po penkių mėnesių ir iš Europos čempionato grįžo kaip svorio kategorijos iki 81 kg laimėtoja.

Lietuvos sporto apdovanojimų ceremonijoje jaunoji čempionė G.Stonkutė negalėjo dalyvauti, todėl jai skirtą Metų proveržio statulėlę atsiėmė treneris Vidas Bružas. Jis su 21-erių G.Stonkute pradėjo dirbti prieš trejus metus, kai būdama aštuoniolikos kretingiškė atvyko į Kauną iš Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos.  

Kokie įspūdžiai išliko iš pirmųjų treniruočių? „Įstrigo, kad tai labai kukli, santūri, dora mergaitė, net svarstydavau, ar pagal charakterį jai tikrai tinka boksas. Labai valinga, kovinga, teisinga, sąžininga. Kartais atrodo, kad net kovodama ji per sąžininga, daugiau agresyvumo norėtųsi“, – sako V.Bružas.  

Dažnai manoma, kad boksas – agresyvus kontaktinis sportas. Ne vieną čempioną išugdžiusio V.Bružo tikinimu, o G.Stonkutės pavyzdys įrodo, jog taip nėra, nes boksas kaip tik skirtas kantriems ir stipriems žmonėms.

„Tai sunki sporto šaka: išeini ir kovoji akis į akį, kenti ne tik nuovargį, bet praleidęs smūgį – tiesioginį skausmą. Todėl boksininkui ypač svarbi psichologinė pusiausvyra: psichologinis stiprumas, gebėjimas išlaikyti koncentraciją, nelūžti, nepasiduoti“, – vardija treneris.

V. Bružas (V. Dranginio nuotr.).

Štai čia, V.Bružo tikinimu, G.Stonkutei itin padeda jos būdas, nes kaip tik kuklesnieji, santūresnieji, o ne tie, kurie šokinėja ir vietoje nenustygsta, pasižymi stipresne psichologine pusiausvyra.

„Gabrielė mažiau kalba ir daugiau dirba. Ji gryna žemaitė. Bet nėra aklai užsispyrusi. Ji tikslingai užsispyrusi – ten, kur reikia, rodo valią ir charakterį. Būna, kad po kovų vos kalba, vos paeina. Tokia ji kovoja, taip išsikrauna ir atiduoda viską, ką turi ir gali“, – pasakoja V.Bružas.

Tiesa, pati pradžia lengva nebuvo: teko patirti sunkių pralaimėjimų, ašarų išlieti, teisėjavimu nusivilti ir kalbų visokių prisiklausyti, kad gal nieko neišeis.

„Bet jau iš pat pradžių mačiau, kad ji gali boksuotis ir daug pasiekti. Kai prasidėjo sunkumai, raminau ir sakiau, kad jai reikia pakentėti, sklandžiai iš jaunių pereiti ir suaugusiųjų sportą ir tada viskas bus gerai“, – pasakoja treneris ir priduria, kad vienus žmones sunkumai žlugdo, o kitus – sustiprina. Gabrielė priklauso antrųjų kategorijai.   

Po auksinio debiuto pasaulio čempionate Stambule pati sportininkė neslėpė, kad jai šis titulas – tarsi sapnas. O pasibaigus Juodkalnijoje vykusioms Senojo žemyno pirmenybėms ne mažiau nei savo auksiniu laimėjimu G.Stonkutė džiaugėsi Anos Starovoitovos iškovota bronza. 

„Taip, tai tikras Lietuvos bokso proveržis – ir Gabrielės, ir moterų bokso, – įsitikinęs V.Bružas. – Pasaulio bokso čempiono – nei vyro, nei moters – apskritai nesame turėję. Juk tai istorija. Visa bokso bendruomenė, ne tik aš, dėl šio proveržio esame laimingi. Ir, manau, mes jo nestabdysime, nes Gabrielė dar turi energijos, potencialo ir garsesnėms pergalėms pasiekti. Tai motyvuoja ir veda pirmyn. Pasaulis keičiasi, moterys rodo, kad gali lyderiauti ir sporte, ir politikoje, ir kitose srityse.“

Paklaustas, kokie artimiausi pasaulio ir Europos čempionės G.Stonkutės planai,  treneris vardija: sklandžiai pereiti į olimpinę iki 75 kg svorio kategoriją ir patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes.

„Negalime sustoti, nes šiandien esi pasaulio čempionė, o ryt gali būti niekas. Reikia žiūrėti į priekį ir į viršų – į kalną, jeigu imsi žiūrėti nuo kalno, įsivaizduodamas, kad jau viską pasiekei, imsi ristis žemyn. Negali užbėgti įvykiams į priekį, nes visko gali nutikti, bet mūsų tikslas – olimpinės žaidynės ir medalis jose. O kitais metais Gabrielei palinkėčiau tapti Europos žaidynių čempione“, – laikydamas neįtikėtinai sėkmingus metus vainikavusią Metų proveržio statulėlę G.Stonkutei linki V.Bružas.