Ketvirtadienį Vilniuje kelios dešimtys Lietuvos sporto federacijų vadovų dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) surengtame seminare. Renginyje kalbėta apie pasirengimą ir dalyvavimą 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

„Iki olimpinių žaidynių liko mažiau nei metai. Pasiruošimas intensyvėja, o komandai galvosūkių nemažėja. Mūsų, kaip nacionalinio olimpinio komiteto tikslas – užtikrinti sportininkams geriausias įmanomas sąlygas ir patogumą, todėl šis seminaras svarbus abipusiai. Norime ne tik informuoti apie pasirengimo procesą, naujienas, taisykles, bet ir išgirsti federacijų nuomonę, poreikius ir planus“, – teigė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Daina Gudzinevičiūtė.

„Tikimės kuo didesnės olimpinės rinktinės, tad bandysime užtikrinti kuo greitesnį sporto federacijų finansavimą, kad sportininkai galėtų pradėti rengtis kitų metų startams bei turėtų galimybes pasiekti gerų rezultatų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

„Į Paryžiaus olimpines žaidynes atsirinkusių sportininkų yra 20 iš 6 sporto šakų. Esame paskaičiavę, kad maksimalus galimas skaičius – 68 olimpiečiai. – kalbėjo Nacionalinės sporto agentūros vadovas Mindaugas Špokas. – Mūsų sporto pasiekimus valstybė vertina pagal medalius, tad turime būti kaip vienas kumštis, kad padėtume sportininkams pasiekti jiems iškeltus tikslus.“

Prisiminė įvykusius pokyčius

LTOK olimpinio sporto direkcijos ir Lietuvos olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė pristatė pasirengimo 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms informaciją.

Pirmiausia E. Petkus priminė pastaraisiais metais mūsų šalies aukšto meistriškumo sporte įvykusius pokyčius, galėjusius turėti įtakos olimpinio sporto augimui Lietuvoje: neliko centralizuoto sportininkų medicininio ir mokslinio aptarnavimo, uždarytas Kūno kultūros ir sporto departamentas, jo funkcijos tuomet perduotos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o pernai duris atvėrė Nacionalinė sporto agentūra.

„Žinoma, vienas didžiausių įvykusių pokyčių – pasikeitusi olimpinio sporto finansavimo sistema. Nuo praėjusių metų visą sporto finansavimą perėmė valstybė, LTOK neteko galimybės finansiškai prisidėti prie pasirengimo žaidynėms“, – kalbėjo E. Petkus.

Taip pat pasikeitė ir sporto šakų finansavimo kriterijai, buvo iškelti ypatingai aukšti tikslai 2028 m. Los Andželo olimpinėms žaidynėms. Nors valstybės stipendijos aukščiausio lygio sportininkams padidėjo, atletams užtikrinamos socialinės garantijos, bet stipendijas gauna mažiau olimpinių kandidatų.

Einius Petkus.

Olimpinė rinktinė traukiasi

Lapkričio mėnesį, likus mažiau nei metams iki Paryžiaus olimpinių žaidynių, olimpinį kelialapį buvo užsitikrinę 20 sportininkų. Palyginimui, šiuo laikotarpiu prieš 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes kelialapį jau turėjo 25 sportininkai, tuo tarpu prieš 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes vietą jose jau buvo iškovoję net 42 sportininkai.

Mažėja ir Lietuvos olimpinės rinktinės dydis. 2008 m. Pekino žaidynėse Lietuvai atstovavo 71 sportininkai, 2012-aisiais Londone – 62, 2016 m. Rio de Žaneire – 62, tuo metu praėjusiose Tokijo žaidynėse – 42 atletai.

„Manome, kad šio mažėjimo priežastys yra kompleksinės. Žinoma, keičiasi ir sunkėja atranka į žaidynes, atsiranda naujų sporto šakų, kurios, dažnu atveju, mūsų šalyje nėra populiarios.

Tačiau matome, kad tam reikšmingos įtakos turėjo ir tai, kad neliko centralizuoto mokslinio ir medicininio aptarnavimo. Mažesnės federacijos dažnai tiesiog neturi galimybių samdyti medikų, todėl mums labai sunku konkuruoti su kitomis valstybėmis“, – kalbėjo E. Petkus.

Seminaro akimirka.

Sporto federacijų įžvalgos

20 sporto šakų federacijų atstovai pristatė į olimpines žaidynes jau atsirinkusius sportininkus, jiems keliamus tikslus bei potencialiai atsirinkti galinčius atletus. Pristatydamos, kaip vyksta pasirengimas Paryžiaus žaidynėms arba atrankos varžyboms, federacijos vienu limituojančių veiksnių įvardino pasikeitusią finansavimo sistemą.

Valstybinis finansavimas vėluoja, išankstiniai mokėjimai biudžeto lėšomis, pavyzdžiui, už treniruočių stovyklas, negalimi. Šią problemą akcentavo „LTU Aquatics“. Šiuo metu į olimpines žaidynes jau yra atsirinkę keturi plaukikai, taip pat dar tikimasi Andriaus Šidlausko įvykdyto normatyvo.

Keturis olimpinius kelialapius jau turinti Lietuvos irklavimo federacija tikisi dar dviejų – vyrų pavienės ir porinės dviviečių įgulų  Federacijos atstovai taip pat pridėjo, kad sunku pagrįsti valstybės biudžeto lėšas, skirtas transporto remontui.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos sąskaitoje šiuo metu – du olimpiniai kelialapiai. Iš viso tikimąsi, kad į Paryžių vyks 10-15 sportininkų, kurie iškovotų bent 1 medalį. Vis dėlto, tik 6 iš potencialiai žaidynėms galinčių atsirinkti sportininkų gauna valstybės stipendiją.

Pagal numatytus kriterijus šiuo metu finansavimas skiriamas atsižvelgiant į pasaulio ir Europos čempionatuose iškovotą vietą, todėl federacijos įvardijo, kad trūksta sportinio rezultato arba potencialo kriterijaus. Be to, nėra kaip rezervuoti lėšų finansavimo kriterijus naujai įvykdžiusiems sportininkams. Lietuvos fechtavimo federacija akcentavo, kad sportas neturėtų būti vertinamas tik medalių skaičiumi.

Taip pat trūksta olimpinės pamainos ugdymo programos. Su šia problema susiduria Lietuvos imtynių federacija, besiruošianti dviem olimpinės atrankos turnyrams. Federacija taip pat pažymėjo, kad dėl mažėjančio finansavimo trūksta lėšų samdyti specialistams.

Didelė dalis federacijų įvardijo medicininio ir mokslinio aptarnavimo sistemos nebuvimą, todėl džiaugėsi LTOK partnerio medicinos diagnostikos centro „Affidea“ paslaugomis. Lietuvos lengvosios atletikos federacija pažymėjo, kad nors medicinos ir mokslo specialistų dalyvavimas pasirengimo procese ypatingai svarbus, jų labai trūksta.

Tris olimpinius kelialapius planuojanti Lietuvos bokso federacija tarp pasiruošimą limituojančių veiksnių taip pat įvardino finansinių galimybių į stovyklas vežtis gydytojus, masažuotojus, psichologus trūkumą. Du olimpinius kelialapius planuojanti Lietuvos buriavimo asociacija kalbant apie medicininį aptarnavimą pridėjo, kad trūksta informacijos, kaip panaudoti lėšas.

Lietuvos krepšinio federacija rengiasi liepą Puerto Rike vyksiančiam 5×5 olimpiniam atrankos turnyrui. Vyrų trijulių krepšinio rinktinės dvejose atrankos varžybose, moterys – vienose.

Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritter.

Į Paryžiaus žaidynes yra atsirinkusios dvi Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo įgulos, federacija paminėjo, kad šį sąrašą papildyti gali viena – kanojininkų Henriko Žustauto ir Vadimo Korobovo įgula.

Kitais metais olimpinėse žaidynėse Lietuva pirmą kartą istorijoje gali turėti savo atstovus žirginio sporto varžybose. Tuo tarpu dziudo reitingo taškus renka dvi sportininkės. Lietuvos gimnastikos federacija viltis deda į olimpietį Robertą Tvorogalą.

Dviračių sporto atranka į olimpines žaidynes baigsis balandžio viduryje. Šiuo metu Lietuvos kišenėje – vienas moterų dviračių plento grupinių lenktynių kelialapis. Federacija tikisi, kad į žaidynes pateks ir treko dviratininkai.

Šiuolaikinės penkiakovės federacija patikino, kad Lietuva turės dvi atstoves Paryžiaus žaidynėse. Šiuo metu yra iškovotas vienas kelialapis šaliai, į kurį pretenduoja keturios sportininkės. Vyrų varžybose viltys dedamos į Titą Puroną.

Dėl vietos olimpinėse žaidynėse kovos paplūdimio tinklininkai, šios sporto šakos federacija dideles viltis deda į Monikos Paulikienės ir Ainės Raupelytės porą. Lietuvos tekvondo federacija tikisi, kad olimpinį kelialapį pavyks iškovoti Klaudijai Tvaronavičiūtei, tuo tarpu Lietuvos sunkiosios atletikos federacija patikino, kad dėl vietų olimpinėse žaidynėse varžosi keturi sunkiaatlečiai.

Plečiasi žaidynių geografija

Sunkėjančios atrankos – ne vienintelis pokytis nuo ankstesnių olimpinių žaidynių. Paryžiuje reikšmingai mažės ir aptarnaujančio personalo kvota.

„Tai tampa tikru iššūkiu tiek mums, organizuojantiems dalyvavimą, tiek federacijoms. Sportininkai tikrai nepratę dirbti su tiek mažai aptarnaujančio personalo. Ankstesnėse žaidynėse su gausesnėmis komandomis galėdavo vykti ir medikas, ir komandos vadovas. Pastarosios pozicijos tikrai teks atsisakyti, o kai kuriais atvejais reikės spręsti ir dėl galimybės turėti mediką“ , – sakė A. Vanagienė.

Siekiant įgyvendinti tvarumo tikslus ir išnaudoti jau esančias bazes, kiekvienose žaidynėse auga satelitinių olimpinių kaimelių skaičius. Pavyzdžiui, Šatoru mieste vyks šaudymo varžybos, Lilyje – krepšinio varžybų grupių etapas, Marselyje – buriavimas.

Seminaro akimirka.

„Augant satelitinių kaimelių skaičiui, kartu didėja ir dalyvavimo kaštai nacionaliniams olimpiniams komitetais. Be to, labai trūksta aptarnaujančio personalo kvotų, kad būtų galima kokybiškai atliepti pavienių sportininkų poreikius“, – sakė A. Vanagienė.

Olimpiniame kaimelyje – ir medicinos kabinetas

Pagrindinis žaidynių olimpinis kaimelis Paryžiuje – mažiausias istorijoje. Lietuvos olimpinės misijos vadovai lapkritį vyko į Prancūziją, kur apžiūrėjo, kokiomis sąlygomis gyvens mūsų šalies olimpiečiai.

„Daugiabutis, kuriame apsistos lietuviai yra Senos upės saloje. Delegacijos nariai bus įkurdinti butuose, kuriuose bus po 2-3 kambarius, o juose gyvens po 1-3 sportininkus. Tradiciškai po olimpinių ir paralimpinių žaidynių šie butai bus parduoti“, – pasakojo A. Vanagienė.

Olimpiniame kaimelyje E. Petkus ir A. Vanagienė įkurs misijos biurą, kuriame bus sprendžiami kilsiantys klausimai ir iššūkiai. Kartu su medikų komanda bus įkurtas medicinos kabinetas.

„LTOK yra įsigijęs labai nemažai medicininės įrangos, kurią jau ištestavome ankstesniuose olimpiniuose renginiuose. Taip pat visada įsigyjame gausų kiekį medikamentų, kurių sąrašą sudaro rinktinės vyriausiasis gydytojas. Jei prireiks rimtesnių tyrimų ar vaistų, kurių neturėsime – pagalbos bus galima kreiptis į olimpinio kaimelio medicinos centrą“, – sakė viena misijos vadovių.

Olimpiniame kaimelyje taip pat veiks valgykla ir sporto centras, kuriame sportininkams bus pasiūlyta 368 treniruokliai ir įrankiai. 2600 kv. m. ploto centras veiks visą parą. Siekiant užtikrinti žaidynių dalyvių saugumą, olimpinis kaimelis bus uždaras, o teritorija aplink – griežtai saugoma. Pranešama, kad saugumo užtikrinimui žaidynėse bus pasitelktas gausios pajėgos – dirbs per 70 tūkst. pareigūnų, tarp jų ir kariškiai.

Mindaugas Špokas.

Iššūkis – transporto sistema

Nors satelitiniuose kaimeliuose nuvykti iki varžybų vietos autobusu užtruks 10 min. ar mažiau, kiek kitokia situacija laukia šalies sostinėje.

„Vienas pagrindinių iššūkių olimpinių žaidynių dalyviams – transportas. 80 proc. varžybų vietų bus 10 km atstumu nuo olimpinio kaimelio, tačiau reikia nepamiršti, kad Paryžius – megapolis, kur eismas yra gana sudėtingas. Todėl sportininkai ir treneriai turės labai atsakingai įvertinti, kiek laiko prireiks nuvykti į varžybų vietą. Rekomenduosime naudotis ir viešuoju transportu“, – sakė A. Vanagienė.

Siekiant užtikrinti sportininkų patogumą, LTOK stengėsi užsakyti viešbučius prie Paryžiaus priemiesčiuose esančių varžybų vietų, pavyzdžiui, prie irklavimo kanalo.

„Ruošdamiesi žaidynėms visada glaudžiai bendraujame su federacijomis. Organizuojame seminarus, susitikimus, renkame informaciją apie jų poreikius, deriname juos su mūsų galimybėmis. Mūsų tikslas – užtikrinti sportininkams geriausias įmanomas sąlygas žaidynių metu.

Kol nežinome, kokio dydžio bus rinktinė, tenka spręsti įvairius rebusus, pavyzdžiui: kokio dydžio medikų komandą kviesti, kiek viešbučių, bilietų iš anksto užsakyti“, – sakė A. Vanagienė. Ilgąjį delegacijos narių sąrašą nacionaliniai olimpiniai komitetai privalo pateikti iki kovo 28 dienos.

Olimpinio solidarumo parama

Nors prie sportininkų pasirengimo žaidynėms finansiškai prisidėti galimybės nebeturi, LTOK baigiamosioms sportininkų treniruočių stovyklos iš Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpinio solidarumo programos skirs 100 tūkst. JAV dolerių.

LTOK finansuoja ir rūpinasi visu Lietuvos delegacijos dalyvavimu žaidynėse, kelione, apgyvendinimu, inventoriaus transportavimu. Taip pat kiekvienam žaidynių dalyviui suteikia laisvalaikio ir paradinės aprangos komplektą.

Varžybine apranga privalo pasirūpinti pačios sporto federacijos. Seminaro metu taip pat buvo priminta apie varžybinės aprangos ženklinimo taisykles.

Seminaro akimirka.

Centralizuotas bilietų pardavimas

„Paryžiaus olimpinės žaidynės – pirmosios po pandemijos, be saugumo ribojimų, be to po 12 metų pertraukos grįžta į Europą, todėl neabejojame, kad renginys bus įspūdingas. Bilietai labai sparčiai tirpsta, 70 proc. visų bilietų jau yra išparduota“, – sakė A. Vanagienė.

Ji priminė, kad įsigyti bilietus į Paryžiaus olimpinių žaidynių varžybas galima perkant svetingumo paketą oficialioje bilietų platintojo „On Location“ platformoje. Ši programa skirta plačiajai visuomenei, verslo subjektams ir oficialioms suinteresuotosioms šalims. 

Pavienius bilietus į Paryžiaus olimpinių žaidynių varžybas galite įsigyti oficialioje bilietų platinimo platformoje: https://tickets.paris2024.org/en/

„Primename, kad šiose žaidynėse bilietų pardavimas yra centralizuotas. LTOK parduoti bilietų neturi teisės.

Taip pat primenu, kad LTOK į šias žaidynes neveš sporto šakų specialistų, todėl federacijos tuo turės rūpintis pačios. Federacijos atsakingos už tai, kad jų vadovai, Vykdomojo komiteto nariai, rėmėjai ir partneriai turėtų unikalią galimybę sudalyvauti olimpinėse žaidynėse ir palaikyti sportininkus“, – priminė A. Vanagienė.

Supažindino su taisyklėmis

Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorė Lina Minderienė pristatė Olimpinės chartijos 40 ir 50 taisykles, reglamentuojančias komercines galimybes olimpinių žaidynių metu ir su šiomis taisyklėmis susijusias naujienas.

„40-osios taisyklės tikslas – išaiškinti, kas yra leidžiama dalyviams žaidynių laikotarpiu, bei sudaryti jiems geresnes sąlygas bendradarbiauti su savo rėmėjais“, – sakė L. Minderienė.

Ji pabrėžė, kad tik olimpiniai partneriai, taikant tam tikras sąlygas, gali naudoti dalyvių atvaizdą reklamos tikslais olimpinių žaidynių laikotarpiu, t.y. nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. imtinai. Taip pat vykdyti sveikinamojo pobūdžio reklamą žaidynių metu.

Ne olimpiniams partneriams sportininkų atvaizdo naudojamas ribojamas griežtomis taisyklėmis, be to, taisyklės atnaujinimas nurodo, kad pasinaudoti šiuo principu galima tik atitinkamoje platformoje informavus TOK arba nacionalinį olimpinį komitetą. Tai būtina padaryti iki 2024 m. birželio 18 d.

 50-os taisyklės tikslas – riboti reklamą su olimpiniais simboliais. Tai reiškia, kad olimpinių žaidynių teritorijoje draudžiama bet kokia reklama, jei jai nėra suteiktas TOK Vykdomojo komiteto leidimas. Taip pat olimpinėse teritorijose draudžiamos bet kokios demonstracijos arba politinė, rasinė, religinė propaganda.

Lina Minderienė.

Komunikacijos gairės

„LTeam“ projektų vadovas Jaunius Sarapas pristatė informaciją apie „Paris 2024“ nuosavybės naudojimą sporto federacijų komunikacijoje apie artėjančias žaidynes.

„Žaidynių logotipas, talismanas, piktogramos ir bet kokia kita vizualika priklauso žaidynių organizatoriams, todėl taisyklės yra labai griežtos. Deja, bet šiuos simbolius naudoti leidžiama tik žaidynes organizuojančios Prancūzijos sporto federacijoms“, – informavo J. Sarapas.

Jis taip pat pasidalino galimybėmis, padėsiančiomis sporto federacijoms komunikuoti apie artėjančias žaidynes. Pavyzdžiui, dalinantis informacija apie Paryžiaus olimpinėms žaidynėms besiruošiančius arba atsirinkusius sportininkus siūloma naudoti Lietuvos olimpinę komandą vienijantį „LTeam“ logotipą.

Jaunius Sarapas.

Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas pristatė savivaldybių sportininkų rengimo centrų veiklos rekomendacijas, parengtas apklausus 93 organizacijas. Rekomendacijų tikslas – sporto veiklos organizavimo, žmogiškųjų finansinių išteklių efektyvus panaudojimas, gerojo valdymo principų diegimas ir socialinė atsakomybė.