Spalio 27 d. Pekino olimpinių žaidynių skaičiuoklėje pasirodė skaičius 100. Tiek dienų buvo likę iki svarbiausio 2022 metų sporto įvykio. Organizatoriai neslepia, kad dėl epidemiologinės padėties surengti saugias ir sėkmingas žaidynes bus iššūkis, tačiau jam ruošiasi atsakingai.
Apie artėjančias žiemos žaidynes Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) leidžiamas žurnalas „Olimpinė panorama“ kalbėjosi su olimpine čempione, LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte.
– Iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių liko mažiau nei šimtas dienų. Kaip vyksta pasirengimas?
– Spalio pabaigoje dalyvavau Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos Generalinės asamblėjos sesijoje, per kurią buvo pristatytas pasirengimo Pekino žiemos žaidynėms progresas. Atrodo, kad pasiruošimas vyksta sklandžiai, jau prasidėjusios arenoms patikrinti skirtos varžybos organizaciniu požiūriu vertinamos puikiai, sporto bazės – nepriekaištingos. Organizatoriai tikisi visų suinteresuotų grupių palaikymo ir vienybės.
Kaip ir Tokijo žaidynėse, didelis dėmesys bus skiriamas lyčių lygybės skatinimui. Tokijuje pirmą kartą istorijoje šis uždavinys buvo pasiektas – sportininkių dalyvavo beveik 49 proc. Žiemos sportas irgi žengia šiuo keliu. Kinijoje sportininkės sudarys 45 proc. visų žaidynių dalyvių.
Didelis dėmesys bus skiriamas ir tvarumui. Tai vienas esminių Tarptautinio olimpinio komiteto prioritetų. Statant infrastruktūrą ir žaidynių sporto arenas buvo stengiamasi išnaudoti jau esančias erdves, atnaujinti ir pritaikyti 2008 m. Pekino vasaros žaidynėse naudotas bazes.
Ir, žinoma, pagrindinė organizatorių užduotis – užtikrinti visų dalyvių saugumą.
– Tokijuje saugumo reikalavimai buvo labai griežti. Kaip bus Pekine?
– Tikėtina, kad dar griežtesni. Spalį buvo pristatyti pirmieji olimpiniai gidai, kuriuose nubrėžtos saugumo gairės. Žinome, kad visiškai pasiskiepiję žaidynių dalyviai išvengs 21 dienos karantino, tačiau kasdien privalės atlikti COVID-19 testus, o keliauti galės tik specialiu transportu.
Taip pat žaidynių dalyvių bus prašoma vengti bet kokio fizinio kontakto, laikytis dviejų metrų atstumo nuo sportininkų ir bent metro atstumo nuo kitų žaidynių dalyvių. Bus privalu visą laiką dėvėti kaukę, išskyrus treniruojantis, dalyvaujant varžybose ar valgant. Taip pat bus prašoma nuolat dezinfekuoti rankas, o sportininkus palaikyti ne balsu, o plojimais.
Tokijuje su olimpinėmis rinktinėmis dirbę savanoriai gyvendami savo namuose galėdavo atvykti į olimpinį kaimelyje. Kinijoje taip nebus, bus suformuoti trys uždari „burbulai“ – Pekine, Jančinge ir Džangdziakou, į kuriuos pašaliniai asmenys negalės patekti.
– Pekinas bus pirmasis miestas, surengęs ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes. 2008-aisiais Pekino žaidynėse dalyvavote kaip sportininkė, o dabar į jį vyksite kaip LTOK prezidentė ir TOK narė. Kaip prisimenate prieš trylika metų vykusias žaidynes?
– Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, tos žaidynės man buvo geros. Penkta vieta olimpinėse žaidynėse – puikus laimėjimas. Tiesa, tuomet taip neatrodė (juokiasi). Vieno taiklaus šūvio pritrūko iki bronzos, buvo labai apmaudu. Užtat dabar puikiai suprantu sportininkų nusivylimą, kurį jie jaučia likę šalia apdovanojimų pakylos. Rezultatas geras, bet kai supranti, kad medalis buvo ranka pasiekiamas, pasidaro labai apmaudu.
Vienas įsimintiniausių dalykų buvo oras. Vieniems sportininkams buvo šalta, kitiems – karšta. Mano varžybų dieną prognozuotas lietus, bet buvo taip tvanku, kad rūbai lipo prie kūno. Ir, žinoma, didžiulis oro užterštumas, apie kurį kalbėjo visas pasaulis.
Tačiau organizacinė dalis buvo tvarkinga, nusiskundimų neturėjome. Neabejoju, kad ir kitais metais viso olimpinio judėjimo pastangomis bus susitvarkyta su pandemijos iššūkiais ir Pekino olimpinės žaidynės bus saugios bei sėkmingos.