Pasaulio čempionate Hagoje vėjai kol kas nebuvo palankūs į olimpinių kelialapių medžioklę stojusiems Lietuvos buriuotojams. Tačiau progų iškovoti tuos kelialapius bus dar bent dvi. „Esu beveik ramus, kad 2024 metų Paryžiaus žaidynėse vėl turėsime buriuotojų“, – bendraudamas su žurnalu „Olimpinė panorama“ kalbėjo Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) tarybos narys, olimpietis Rokas Milevičius.
Lietuva negali žarstytis milijonais, neturi buriavimui reikiamos išpuoselėtos infrastruktūros ir itin aukšto meistriškumo trenerių, o ši sporto šaka nėra tarp populiariausiųjų, tačiau mūsų šalyje nuolat atsiranda talentingų buriuotojų.
Atkurtos nepriklausomos Lietuvos olimpinę buriavimo odisėją 1992 m. Barselonos žaidynėse 470 klasės jachta pradėjo Raimondas Šiugždinis ir Valdas Balčiūnas.
Pasaulio ir Europos čempionas, dukart Europos taurės laimėtojas R.Šiugždinis 1997-aisiais buvo išrinktas Lietuvos metų sportininku, o šią vasarą darsyk įrodė, kad ne be priežasties vadinamas mūsų šalies buriavimo legenda. 55-erių R.Šiugždinio vadovaujama jachta „Arabela-Auga“ pasaulio ORC čempionate iškovojo bronzą, tai padarydama gausiausioje C klasėje, kurioje finišą pasiekė 67 jachtos.
LBS tarybos narys 36-erių R.Milevičius „Laser“ klasės jachta irgi plaukė olimpinėse žaidynėse – 2012-aisiais Londone. O dabar drauge su R.Šiugždiniu yra atsakingas už sportinį buriavimą Lietuvoje ir daugiausia dėmesio skiria būtent olimpiniam sportui.
Tie olimpiniai 2012-ieji buvo vieninteliai Lietuvos istorijoje, kai žaidynėse mūsų šaliai atstovavo net trys buriuotojai: jachtomis plaukę R.Milevičius ir Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt bei burlentininkas Juozas Bernotas.
„Turime menkų galimybių, kad Paryžiuje vėl plauks trys Lietuvos buriuotojai – realiau, kad turėsime du. Tikiu, kad ir Viktorija Andrulytė, ir kuris nors burlentininkas yra pajėgūs patekti į olimpines žaidynes, nors atrankos sistema sudėtinga, – primena R.Milevičius. – Kelialapiai dalijami regionams – kiekvienam jų skiriamas tam tikras vietų skaičius. Todėl turi užimti ne konkrečią vietą tarp visų dalyvių, o tam tikrą – tarp Europos šalių. Bet europiečių ir daugiausia, ir jų pajėgumas didžiausias.“
Rokas Milevičius (V. Dranginio nuotr.)
– Pasaulio olimpinių klasių buriavimo čempionatas Hagoje lietuviams nesusiklostė ir nė vienas jų jau pirmuoju bandymu neiškovojo kvietimo į kitų metų olimpinį Paryžių. Kiek ir kokių galimybių patekti į žaidynes dar turės Lietuvos buriuotojai? – žurnalas „Olimpinė panorama“ paklausė R.Milevičiaus.
– V.Andrulytė dėl kelialapio vėl galės kovoti ILCA 6 pasaulio čempionate, kuris vyks kitų metų sausio pradžioje Argentinoje. Burlentininkai J.Bernotas ir Rytis Jasiūnas tai padaryti galės irgi kitų metų sausį Ispanijai priklausančioje Lansarotėje vyksiančiame „IQFoil“ pasaulio čempionate.
Jei nepavyktų ir per šiuos čempionatus, turėtų būti dar viena papildoma atranka, tik dar neaišku, kada ir kur.
Viktorijai šįkart nepasisekė, bet ji nuolat mus nustebina maloniais rezultatais. Juozas – patyręs burlentininkas, 2012 m. Londono, 2016 m. Rio de Žaneiro ir 2020 m. Tokijo žaidynių dalyvis. Rytis irgi turi daug energijos. Todėl tikiu, kad du kelialapius į žaidynes tikrai turėsime.
Kelialapiai nėra asmeniniai. Jie iškovojami šaliai. Todėl, jei vienas burlentininkas iškovotų kelialapį, tarp Ryčio ir Juozo dar vyktų vidinė atranka į žaidynes. Teoriškai tokia atranka turėtų būti rengiama ir Viktorijai, bet kol kas ji Lietuvoje tarp moterų vienareikšmiškai pajėgiausia.
Pasaulio olimpinių klasių buriavimo čempionatas vyksta kas ketverius metus ir tai buvo tik pirmoji galimybė pakliūti į žaidynes. Hagoje nepavyko, bet rankų nenuleidžiame.
– Kokios galimybės Paryžiuje pamatyti ILCA 7 klasės atstovą?
– Apie Paryžiaus žaidynes, manau, dar per anksti svajoti. Kol kas pajėgiausias tarp šios klasės atstovų yra Martis Pajarskas, kuris dabar neplaukia dėl sveikatos problemų.
21-erių Vėjas Strelčiūnas – irgi jaunas, talentingas buriuotojas, bet šioms žaidynėms dar šiek tiek per jaunas. Nebent per ateinančius metus padarytų milžinišką šuolį. Vėjas turi daug potencialo, itin gerus fizinius duomenis, nes yra aukštas ir stiprus. Tačiau jam reikia dar daug treniruotis, o turint galvoje, kad jis ir studijuoja, tarp mokslo ir sporto kyla nuolatinis konfliktas.
Dar yra 23-ejų Radvilas Janulionis – taip pat jaunas ir talentingas sportininkas, tad šioje klasėje yra konkurencija, bet abejoju, ar kuriam nors jų pavyks prasibrauti jau į Paryžių.
Olimpinių klasių sportininkai dirba pagal skirtingas programas, bet nuolat susiduriame su jų finansavimo bėdomis. Itin daug kainuoja buriuotojų inventorius. LBS finansiškai buvo labai skausmingas burlenčių klasių pasikeitimas. Tokijo žaidynės buvo paskutinės, kuriose dalyvavo RS:X klasės burlentininkai. Paryžiuje jau bus plaukiama „IQFoil“ burlentėmis.
Tai visiškai kitokia klasė, čia burlentės, galima sakyti, skraido virš vandens, o norint jomis treniruotis reikia naujos įrangos. Tokio lygio sportininkams kaip Juozas ir Rytis tos įrangos reikia po kelis komplektus per metus. O vienas toks komplektas kainuoja 9 tūkst. eurų. Tad nemažą dalį LBS lėšų turime skirti įrangai įsigyti. Įrangos net nespėja gaminti, užsakymus privalai pateikti iš anksto ir taip, galima sakyti, užšaldai pinigus.
Kitų olimpinių klasių buriuotojams irgi reikia brangaus inventoriaus. Inventorius dėvisi, norint buriuoti aukštu lygiu, jį reikia gana dažnai keisti. Norėtume tuos pinigus skirti sportininkų pasirengimui, bet nuolat turime sverti, kas svarbiau: inventorius ar viena kita treniruočių stovykla. Mūsų ištekliai riboti, juos dalijame skirtingų buriavimo klasių atstovams, nors turime neužmiršti ir pamainos – jaunimo.
Liūto dalis atitenka olimpiniam buriavimui, tačiau, kad ir kaip būtų liūdna, negalime visiškai patenkinti olimpiečių poreikių, todėl tenka ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, kreiptis į Nacionalinę sporto agentūrą. Šiaip taip judame ir tikimės geriausio.
– Tokijo žaidynėse dar buvo plaukiama „Laser“ ir „Laser Radial“ klasės jachtomis, Paryžiuje jas pakeis ILCA6 ir ILCA7 klasės laivai. Kuo jie skiriasi?
– Iš esmės tai ta pati klasė, tik pasikeitė gamintojas ir atsirado anglies pluošto stiebai, šiek tiek pakito burės dydis.
Daumantė Petraitytė (V.Dranginio nuotr.)
– Po 1992 m. Barselonos žaidynių, kuriose 470 klasės jachta plaukė R.Šiugždinis ir V.Balčiūnas, šios klasės atstovų žaidynėse neturėjome. Pasaulio čempionate Hagoje šiemet vėl dalyvavo lietuviška 470 jachtų klasės įgula Daumantė Petraitytė ir Jurgis Jurgelionis. Kaip vertinate jos galimybes?
– Hagoje Daumantė ir Jurgis neparodė įspūdingų rezultatų, bet jų ir nereikėjo tikėtis. Daumantė ir Jurgis – jauni buriuotojai, kurie į varžybas vyksta už savo pinigus ir kaupia patirtį. Ši klasė labai sudėtinga, konkurencija didžiulė, o mums stinga trenerių.
Lietuvoje turime gerų burlenčių ir „Laser“ klasės trenerių, nes šiose disciplinose nuosekliai treniruojamės dešimtmečius, tad natūraliai įgijome patirties.
O su 470 klase sudėtingiau, nes neturime trenerių, neturime daug gero inventoriaus, bet džiugu, kad nestokojame iniciatyvos.
– Paryžiaus žaidynėse jau bus ir „Formula Kite“ – jėgos aitvarų klasė. Hagoje varžėsi šios klasės atstovas Tomas Juška, kuris rezultatais dar nenustebino. Kokios šios klasės perspektyvos Lietuvoje?
– Jėgos aitvarai Lietuvoje populiarūs ir turi gausią bendruomenę, tad asmeniškai labai norėjau, kad turėtume šios šakos atstovą. Tačiau kol kas olimpinėje klasėje žengiame tik pirmuosius žingsnius.
Prieš kelerius metus „Formula Kite“ varžėsi Emilė Mažeikaitė, kuri pasaulyje rodė neblogus rezultatus. Bet šios klasės inventorius irgi brangus, reikia daug treniruotis ir važinėti į varžybas užsienyje, tad pradžia be valstybinio finansavimo beveik neįmanoma. Reikia ne tik brangios įrangos, bet ir katerio, infrastruktūros.
Mūsų buriavimo klubams ar mokykloms tokios investicijos per didelės, o LBS irgi nesiryžta investuoti į naują klasę, rizika per didelė, nes pinigų ir taip nepakanka – beveik visus atiduodame garantuotiems olimpiniams kelialapiams iškovoti.
– Įspūdingų rezultatų šią vasarą pasiekė „RS Feva“ ir „RS Tera“ klasių buriuotojai, raškę apdovanojimus pasaulio ir Europos čempionatuose. Ilgametis olimpinio buriavimo Lietuvos treneris Linas Eidukevičius net teigė, kad „RS Tera“ laivas šiek tiek panašus į ILCA klasės jachtą, tad jauniems buriuotojams galėtų tapti tramplinu siekti olimpinės svajonės. Ar sutinkate, kad šių klasių laivuose gali užaugti olimpinė pamaina?
– Nenoriu būti pesimistas, bet, mano nuomone, ne. Visi RS tipo laivai yra labai geri pradedantiesiems plaukioti mažuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Marijampolėje ar Elektrėnuose, nes lengvai galima vaikus išmokyti buriuoti tikrai įdomiu, saugiu, paprastu laivu. Buriuoti juo greitai išmoksti, tad greitai gali ir varžybose dalyvauti.
Bet iš tokių jachtų pereiti į aukštesnį lygį gana sudėtinga. Idealiomis sąlygomis, jei būtų daug klubų ir daug laivų, buriavimo mokyklos turėtų ir „RS Feva“ ar „RS Tera“, ir „Optimist“, „Laser“ ir dar kitų klasių jachtų, o vaikai pagal savo duomenis galėtų pasirinkti, kuri klasė jiems tinkamiausia. Be to, reikia turėti pakankamai kiekvienos buriavimo klasės trenerių.
Sistema būtų tokia: vaiką buriavimu sudominai „RS Feva“ ar „RS Tera“ klasės jachta, matai, kad buriuotojui sekasi ir jo rezultatai geri, tad nukreipi jį į olimpinę kelionę. Bet pas mus taip nevyksta, nes mokyklos negali sau leisti daug klubų, laivų ir trenerių, kad turėtų visą šią įvairovę.
Ir, mano nuomone, čia susiduriame su problema, kai talentingas vaikas lyg ir jau turėtų perlipti į „Laser“ ar ILCA laivą, bet klubas tokio neturi arba vaikas toliau varžosi RS tipo laivu, nes tarptautinėse varžybose pasiekia puikių rezultatų.
Kaip ir kiekvienoje šakoje, treneris suinteresuotas, kad talentingas vaikas, užuot išėjęs kitur ir galbūt ėmęs siekti kada nors patekti į olimpines žaidynes, liktų pas jį ir nepereitų į kitą klasę. Taip praleidžiami svarbūs metai, per kuriuos galima tobulėti kaip galimam kandidatui į žaidynes, o susigrąžinti tai, kas prarasta, vėliau labai sunku.
Esame turėję keletą sportininkų, kurie atrodė talentingi, plaukdami RS tipo laivais rodė gerus rezultatus, bet perėję į olimpinę klasę vėliau apskritai liovėsi sportuoti, nes pokytis buvo pernelyg stiprus.
Yra kalbų, kad „RS Tera“ galbūt vieną dieną pakeis „Laser“. Bet tiems, kurie treniruojasi šios klasės jachta, daug lengviau perlipti į RS tipo laivus nei atvirkščiai. Vėjas su Marčiu pabandė dalyvauti „RS Aero“ buriavimo čempionatuose, galima sakyti, be treniruočių.
Pernai „RS Aero 7“ pasaulio jaunimo iki 22 metų čempionate Vėjas iškovojo auksą, o Europos „RS Aero“ čempionate Jungtinėje Karalystėje Martis tapo čempionu, Vėjas liko antras. Ši klasė nėra olimpinė.
Mėgėjiškų klasių nereikia nurašyti – kai kurios jų išties galingos, bet nemanau, kad teisinga jas lyginti su olimpiniu buriavimu. Jas reikėtų vertinti kaip tas, kurios talentus supažindina su buriavimu ir į jį pritraukia žmonių. O mes, kaip buriuotojus vienijanti organizacija, turime talentų rengimo programą, skirtą plaukiantiems RS ir „Optimist“ laivais, tad nuolat stebime talentingus vaikus.
Reikia tik džiaugtis, kad yra tokių trenerių kaip L.Eidukevičius ir Darius Gerasimavičius-Bitlas, tokių iniciatyvių klubų kaip Marijampolės, nes būtent jie užkrečia vaikus buriavimu. Bet žingsnis iš RS laivų į olimpinius kol kas dar yra per didelis.
Juozas Bernotas (V. Dranginio nuotr.)
– Net žmonės, kurie ne itin domisi buriavimu, atkreipė dėmesį į jaunimo varžybose įspūdingus rezultatus rodantį Eriką Scheidtą, kuris kol kas atstovauja Lietuvai. Šis 14-metis buriuotojas – 2008 m. Pekino žaidynių vicečempionės G.Volungevičiūtės-Scheidt ir po dukart olimpinio čempiono bei vicečempiono, kartą – olimpinės bronzos laimėtojo brazilo Roberto Scheidto sūnus. Ar galime tikėtis pamatyti E.Scheidtą atstovaujantį Lietuvai kurios nors olimpinės klasės varžybose?
– Erikas jau buriuoja „Laser 4.7“ jachta, kuri yra tarsi tiltas į olimpinių klasių jachtas, bet jam dar šiek tiek trūksta fizinių duomenų, kad galėtų varžytis dėl olimpinio kelialapio. Manau, ateityje Erikas lenktyniaus „Laser“ arba „49er“ klasės jachta.
Bet Lietuvoje negalima turėti dviejų pilietybių ir iki 18 metų Erikas turės pasirinkti, kuriai šaliai atstovaus.
Ir Lietuvos, ir LBS vienas uždavinių – rasti būdų įtikinti Eriką atstovauti Lietuvai.
Matome, kad auga talentas, niekas nėra parodęs tokių rezultatų „Optimist“ čempionatuose, kokius jis rodo. E.Scheidto tėvai – buriavimo legendos, o kiekviena šio vaikino diena prasideda ir baigiasi Gardos ežere. Apie tokias sąlygas nemažai pasaulio buriuotojų tik svajoja. Bet Eriko pilietybės pasirinkimas bus Scheidtų šeimos sprendimas.
– Jūs pats esate pirmasis Lietuvos buriuotojas, dalyvavęs prestižinėse „Volvo Ocean Race“ varžybose aplink pasaulį ir su „Team Brunel“ komanda 2015 m. jose iškovojote antrą vietą. Ar dar buriuojate?
– Taip. Užsienio komandos mane samdo kaip kapitoną arba kaip įgulos narį.