Pirmu šūviu – keturi olimpiniai kelialapiai į Paryžiaus olimpines žaidynes pasaulio čempionate Belgrade, prie kurių dar pridėtas porinę dvivietę irkluojančių Donatos Karalienės ir Dovilės Rimkutės sidabras. Įspūdingas ir visas šiemetinis Lietuvos irkluotojų sezonas.

Be D.Karalienės ir D.Rimkutės, Serbijos sostinėje Belgrade olimpinius kelialapius iškovojo vienvietininkai Viktorija Senkutė ir Dovydas Nemeravičius bei pavienę dvivietę irkluojančios Ieva Adomavičiūtė ir Kamilė Kralikaitė.

„Norėjome iškovoti dar daugiau kelialapių, tačiau viltis tenka atidėti kitiems metams. Tikėjomės, kad juos galėjo pelnyti pavienę dvivietę irkluojantys broliai Dovydas ir Domantas Stankūnai, kurie šiemet demonstravo puikią sportinę formą.

Stebėjau šiųmetį pasaulio čempionatą ir mačiau, kaip iki finišo likus vos 200 metrų jie dar buvo arti savo tikslo. Tačiau vienam iš brolių išsprūdo irklas, kuris ir nusinešė jų svajones. Viliamės, kad šių irkluotojų sėkmė neaplenks per kitų metų olimpinę atranką“, – sako Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Mindaugas Griškonis.

LIF prezidentas M.Griškonis (Alfredo Pliadžio nuotr.).

– Tikriausiai maloniu netikėtumu galima pavadinti K.Kralikaitės ir I.Adomavičiūtės pelnytą kelialapį, nes šios merginos jį pelnė pavienę dvivietę kartu pairklavusios vos dvi ar tris savaites. Kaip jos ruošis olimpinėms žaidynėms, juk Kamilė studijuoja Amerikoje, Sirakjuzo universitete? – klausiame M.Griškonio.

– Jau po pasaulio čempionato Serbijoje ji grįžo ne į Lietuvą, o skrido tiesiai į Ameriką. Tikimės, kad Kamilę universitetas kokiam mėnesiui išleis atostogų ir ji žiemą galės atvykti į treniruočių stovyklą. Galbūt turėsime galimybių ir Ievą išsiųsti į Ameriką kartu pasitreniruoti su komandos drauge.

Stengsimės, kad ši komanda kuo daugiau laiko galėtų praleisti kartu ir kitąmet Paryžiuje būtų konkurencinga varžovėms.

– Tikras atradimas – D.Rimkutė, kuri puikiai prisitaikė prie Rio de Žaneiro olimpiados bronzinės prizininkės, pasaulio ir Europos čempionės D.Karalienės ir iškovojo sidabrą porinių dviviečių varžybose. Ką galite pasakyti apie šią irkluotoją?

– Tai – talentų talentas, ji tik kyla karjeros laiptais. Dovilės pirmasis treneris – Antanas Lavickas iš Kauno rajono. Praėjusiais metais Dovilė pradėjo studijuoti Klaipėdos universitete.

– Kurie mūsų sportininkai dar gali įšokti į važiuojantį traukinį ir iškovoti teisę startuoti Paryžiuje?

– Šiandien turime 6–7 sportininkus, kuriems per pasaulio čempionatą porinių dviviečių ir porinių keturviečių varžybose nepavyko iškovoti olimpinių kelialapių. Manyčiau, iš šių dviejų įgulų būtų galima suburti vieną pajėgią komandą, kuri per olimpinės atrankos varžybas būtų konkurencinga. Ieškosime pačios geriausios kombinacijos.

Į atranką tikrai vešime brolius Dovydą ir Domantą Stankūnus ir kurią nors porinio irklo įgulą.

– Ar iki olimpinių žaidynių gali įvykti pokyčių kai kuriose mūsų įgulose?

– Pokyčių gali atsirasti, nes šiemet ne sportininkai iškovoja vietą į olimpines žaidynes. Tai – ne vardiniai kelialapiai, o Lietuvai pelnyta vieta. Bet kuris sportininkas, iškovojęs kelialapį, dėl įvairių priežasčių – susirgus, gavus traumą ar patyrus pralaimėjimą per Lietuvos atranką – gali būti keičiamas.    

Pavienės dvivietės įgula K.Kralikaitė (kairėje) ir I.Adomavičiūtė (Alfredo Pliadžio nuotr.).

– Lietuvos irkluotojai iš svarbiausių metų varžybų šiemet grįžo su medaliais, pelnė ir olimpinių kelialapių, tad sezonas įspūdingas.

– Tokio turbūt nebuvo nuo 2018 metų. Puikiai pasirodyta jau per Europos suaugusiųjų čempionatą Blede, kur finale kovojo ir medalių siekė net keturios mūsų įgulos. Sidabru pasipuošė moterų porinė dvivietė D.Karalienė ir D.Rimkutė.

Tik per plauką nuo bronzos medalių liko pavienę dvivietę irklavę broliai Dovydas ir Domantas Stankūnai, kurie vos 0,04 sek. atsiliko nuo bronzą iškovojusių ispanų. Vienviečių varžybose I.Adomavičiūtė užėmė penktą vietą, o pirmą sykį vienvietę Europos čempionate irklavęs D.Nemeravičius liko šeštas.

Pasaulio jaunimo (U23) čempionate Plovdive auksu pasipuošė pavienės dvivietės įgula Martyna Kazlauskaitė ir Kamilė Kralikaitė, o merginų porinių keturviečių finale Lietuvos įgula – Ūla Jonušaitė, Ugnė Juzėnaitė, Saulė Kryževičiūtė ir Raminta Morkūnaitė – finišavo penkta. Ši įgula tapo ir Europos jaunimo (U23) čempione.

Europos jaunimo (U23) čempionate vicečempionių vardus pelnė vaikinų porinė keturvietė – Armandas Kelmelis, Saulius Aušbikavičius, Rokas Jakubauskas ir Jonas Šaparavičius.  

– Tokių svarių pergalių reikėjo laukti kelerius metus. Kas nulėmė tokią didelę sėkmę?

– Nežinau, ar tai labai didelė sėkmė, nes per pasaulio čempionatą norėjome iškovoti dar daugiau olimpinių kelialapių. Pasiteisino LIF sprendimas vėl pasikviesti buvusį šalies irklavimo rinktinės vyriausiąjį trenerį Mykolą Masilionį vadovauti rinktinei.

Dalis irkluotojų ir trenerių prieštaravo šiam federacijos sprendimui, nepritarė šio trenerio sugrįžimui, nes prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Mykolas dirbo Rusijoje. Bet tada juk nemažai Lietuvos krepšinio, futbolo trenerių ir sportininkų buvo pasirašę kontraktus su Rusijos klubais.

Jau pirmomis karo Ukrainoje dienomis Mykolas pasitraukė iš Rusijos. Jeigu jis ir toliau ten būtų dirbęs, šios kandidatūros net nebūtume svarstę. Prasidėjus karui, Mykolas toliau dirbo su Graikijos rinktine. Praėjusių metų lapkritį jį pavyko prisikalbinti grįžti pas mus.

Mykolas didelės patirties įgijo dirbdamas su vienu geriausių pasaulio irklavimo trenerių italu Giovanni‘u Postiglione, kuris konsultavo ir Lietuvos irklavimo rinktinę, ne vienai įgulai padėjo užkopti ant nugalėtojų garbės pakylos: 2016 m. Rio de Žaneire mūsų irkluotojai pelnė sidabro ir bronzos medalius, o 2017–2018 m. tapo pasaulio čempionais.

Olimpinius kelialapius iškovojo vienvietininkai D.Nemeravičius ir V.Senkutė (Alfredo Pliadžio nuotr.).

– Ar tai buvo jūsų iniciatyva susigrąžinti šį trenerį?

– Stengiausi kartu su LIF generaliniu sekretoriumi Sauliumi Ritteriu ir savo tikslą pasiekėme: Mykolas vėl pradėjo vadovauti mūsų rinktinei. Kartu su Sauliumi atlaikėme kelių nepatenkintų trenerių ir sportininkų žaibus.

Su LIF dirbančių trenerių grupe buvo pelnyti trys kelialapiai, o D.Nemeravičius treniravosi atskirai su treneriu Kęstučiu Kebliu ir jam paskutiniu yriu irgi pavyko iškovoti teisę startuoti Paryžiuje.

Kai Dovydas Lietuvoje pavasarį laimėjo atrankos vienviečių varžybas, jam sudarėme sąlygas treniruotis atskirai. Federacijoje yra nerašyta taisyklė, kad tas, kuris laimi vienviečių varžybas, gali ruoštis individualiai, nes tai – ne komandinė valtis.

– Kas dabar atsakingi už atskiras įgulas?

– Pagrindinis moterų rinktinės treneris – Virgaudas Leknickas, jo asistentas Karolis Sunklodas. Vyrus šiemet daugiausia treniravo M.Masilionis, K.Keblys ir Vladislavas Sokolinskis. Jie ruoš mūsų komandą olimpinėms žaidynėms. Tikimės, kad jie visi, kaip ir sportininkai, galės išvykti į olimpines žaidynes.

– Lietuvos olimpinė rinktinė labai jauna, tik D.Karalienė sukaupusi didesnę patirtį. Ko iš jos galima tikėtis Paryžiuje?

– Donata turi daugiausia patirties, bet ir kiti irkluotojai, nors ir jauni, bet jau patyrę. 2017-ųjų pasaulio ir Europos čempionui D.Nemeravičiui tai bus jau trečiosios olimpinės žaidynės: Tokijuje ir Rio de Žaneire jis irklavo porinę keturvietę. 

I.Adomavičiūtė 2018-aisiais tapo pasaulio čempione, sportuoja jau daug metų, todėl jai debiutas olimpinėse žaidynėse neturėtų būti didelis galvos skausmas, V.Senkutė – irgi jau patyrusi sportininkė. Mažiau patyrusios tik jaunesnės irkluotojos – D.Rimkutė ir K.Kralikaitė, tačiau jos turi pajėgias porininkes, kurios prieš startą padės susitvarkyti su jauduliu.  

– Kokią įsivaizduojate Lietuvos olimpinę irklavimo rinktinę Paryžiuje ir kokius tikslus jai kelsite?

– Būčiau laimingas, jeigu pavyktų iškovoti šešis kelialapius. Tai būtų tikrai daug. Daugiausiai mūsų įgulų – penkios – dalyvavo Rio de Žaneire. Esame netoli šio rezultato, o jei tą skaičių viršytume vienu kelialapiu – būtų nerealu.  

Pagrindinis tikslas – kad mūsų valtys patektų į finalus ir turėtų galimybę kovoti dėl medalių. Nenoriu garsiai kalbėti, kažko žadėti, bet jeigu taip atsitiktų, manau, į Lietuvą kažką tikrai parvežtume.  

– Ar jūs, Rio de Žaneiro olimpinis vicečempionas, triskart Europos čempionas ir dukart pasaulio bronzinis prizininkas, sieksite dalyvauti ketvirtose olimpinėse žaidynėse, ar jau galvojate apie karjeros pabaigą?

– Kol kas irklų dar nepadžioviau, šiemet dalyvavau Europos čempionate ir irklavau porinę keturvietę, su komandos draugais užėmėme devintą vietą. Į pasaulio čempionatą vyko vienvietininkas D.Nemeravičius, kuris buvo stipresnis už mane, o komandoje aš atsisakiau irkluoti.

Kol kas negaliu teigti, kad mano karjera baigėsi ar dar tęsis. Yra trumpa nežinomybė. Šansų iškovoti kelialapį į Paryžių yra, svajoju, tačiau, iš kitos pusės žiūrint, – labai sudėtinga būti ir sportininku, ir LIF prezidentu, ir įmonės vadovu bei dar turėti kitų papildomų visuomeninių pareigų. Kitaip sakant, noro yra, bet galimybių mažai.

Europos jaunimo čempionės. Iš kairės: Ū.Jonušaitė, U.Juzėnaitė, S.Kryževičiūtė, R.Morkūnaitė (Karolio Sunklodo nuotr.).

– Nors šis sezonas buvo labai sėkmingas, pabiro medalių, bet ar viskas einasi lyg per sviestą, nėra jokių rūpesčių?

– Rūpesčių tikrai turime daug, būtų sunku apie juos kalbant neišsiplėsti. Tačiau bandome tvarkytis. Lietuvoje turime puikias treniruočių sąlygas nuo pavasario iki vėlyvo rudens, šiemet pas mus netgi treniravosi Švedijos, Uzbekistano bei Sakartvelo rinktinės ir jos liko viskuo patenkintos. Sunkiau mums žiemą, kai atšalus orams neturime sąlygų irkluoti.

– Ar devyniolikmečiai, kuriems šiemet vieninteliams iš Europos U19 čempionato nepavyko parvežti apdovanojimų, nekelia rūpesčių?

– Kelia. Ši pamaina auga labai sunkiai, nes šiais laikais sudominti jauną žmogų irklavimu ir įkvėpti lankyti treniruotes – ypač sudėtinga. Aplinkui labai daug pagundų: išmanieji telefonai, žaidimai, planšetės, kiti šiuolaikinio pasaulio žaisliukai. Tai didelė bėda – ne tik mūsų sporto šakos, bet ir kitų.

– Irkluotojai jau baigė sezoną. Kada jie pradės ruoštis olimpinėms batalijoms?

– Dabar visiems irkluotojams, kurie dalyvavo šių metų pasaulio čempionate, suteikta galimybė vieną mėnesį ilsėtis, o kiti sportininkai treniruojasi. Geriausi irkluotojai į pirmąją treniruotę rinksis lapkričio pradžioje Trakuose.

Jeigu oro sąlygos leis, jie treniruosis namie, o jei bus blogos, atšiaurios – bandysime dar šiemet išvykti kur nors į šiltus kraštus, kad sportininkai galėtų treniruotis ne tik salėje, bet ir ant vandens.

Šią vasarą kartu treniravosi visų amžiaus grupių mūsų irkluotojai, vienu metu irkluodavo apie 25 sportininkus. Perėjome prie centralizuoto pasiruošimo: jaunimas, treniruodamasis kartu su suaugusiais, turi galimybę iš jų mokytis ir greičiau tobulėti. Tokios praktikos bandysime laikytis ir toliau, nes vidinė konkurencija jauniems irkluotojams ypač padeda tobulėti. LIF dėkinga visiems sportininkams, kurie dirba nuo ryto iki vakaro, stengiasi pasiekti gerų rezultatų ir garsinti ne tik mūsų sporto šaką, bet ir visą Lietuvą.

Šiemet iškovoti Lietuvos irkluotojų medaliai 

Auksas

Europos jaunimo (U23) irklavimo čempionatas Krefelde (Vokietija)

Merginų porinės keturvietės įgula (Raminta Morkūnaitė, Saulė Kryževičiūtė, Ūla Jonušaitė ir Ugnė Juzėnaitė)

Pasaulio jaunimo (U23) irklavimo čempionatas Plovdive (Bulgarija)

Pavienės dvivietės įgula (Martyna Kazlauskaitė ir Kamilė Kralikaitė)

Pasaulio universitetų žaidynės Čengdu (Kinija)

Vienvietininkas Povilas Stankūnas

Porinės dvivietės įgula (Martyna Kazlauskaitė ir Ugnė Juzėnaitė)

Sidabras

Pasaulio čempionatas Belgrade (Serbija)

Porinės dvivietės įgula (Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė)

Europos čempionatas Blede (Slovėnija)

Porinės dvivietės įgula (Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė)

Europos jaunimo (U23) čempionatas Krefelde (Vokietija)

Vaikinų porinės keturvietės įgula (Arnedas Kelmelis, Saulius Aušbikavičius, Rokas Jakubauskas ir Jonas Šaparavičius)

Pasaulio universitetų žaidynės Čengdu (Kinija)

Porinės dvivietės įgula (Mantas Juškevičius ir Domantas Maročka)