Ankstų karantino dienos rytą savo namų duris Vilniaus Pavilnio regioniniame parke atveria „Ironmama“ (liet. „Geležinė mama“) – triatlono klubo, vienijančio stiprias ir ambicingas moteris – vedlė Agnė Šniukienė. Paprastai prieš laikrodžiui mušant 8 ji jau būna po baseino treniruotės – tik tądien padarė išimtį susitikdama su mumis – ir laukia, kol pabus mažoji Aleksandra. Kol Agnė aprodo namus, ima dalintis dienos planais, kalbėti apie klubą, laiptais nusileidžia tėtis Arūnas, ant rankų nešinas aplink kaklą jį rankutėm apsivijusia dukrele. Netrukus – greiti pusryčiai su tėčiu, vonia ir mažylė jau pasirengusi į darželį, į kurį prieš treniruotę su „Ironmama“ narėmis ją nuveža Agnė. Pasikalbėję su Arūnu namuose, su Agne, taip pat jos bendravarde bendraminte ir pastarosios vyru Audriumi susitinkame treniruotėje.
„Ironmama“ (liet. „Geležinė mama“) istorija tęsia antrąjį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) inicijuotos kampanijos „HeForShe“ sezoną. Tai Jungtinių Tautų projektas, kviečiantis vyrus solidarizuotis ir kartu su moterimis aktyviai siekti lyčių lygybės, keisti stereotipus, būti vieninga ir matoma pokyčių jėga.
Sportą prisijaukino besilaukdama dukters
„Besilaukdama Aleksandros ji pradėjo po truputį sportuoti – išbandė keletą sporto šakų, nors anksčiau niekada gyvenime to nedarė. Dukrai gimus, su ja ėjo į baseiną. Susirado netoli namų sporto klubą, kuriame atrado ir daug bendraminčių. Nemažą įtaką jai padarė trenerė Inga Paplauskė, kuri geba motyvuoti ir pajaučia savo klientą-sportininką“, – apie tai, kaip žmona ėmė jaukintis sportą, kalba Arūnas. Minėtame sporto klube treniruotes lankė būrelis moterų iš aplinkinių gatvių ir kiemų, tarp jų ir Agnė, o per karantiną sportuoti jos susitikdavo virtualiai. Galiausiai grįžus atgal į sporto klubą, užgimė ir naujos iniciatyvos – „Ironmama“ idėja.
Nuotr. autorius K. Štreimikis
„Treniruotės studijoje vadinosi „Active mama“. Karantino metu namie sportavom su kokiais tik turėjom svareliais. Turėjau tik 12 kg, su jais ir dariau, nors studijoj gal daryčiau tik su šešiais. Studijoj dar ir be vaiko sportuodavau, o namie dar 12 kg ant nugaros! Trenerė po karantino pastebėjo, kad esame nebe „active mamos“, o tikros „Ironmamos“. Mūsų mėgstamiausia treniruotė „Iron butt’as“ (treniruotė sėdmenims – aut. past.). Tai nuo to „Active mama“ ir „Iron butt’o“ gavosi „Ironmama“. Labai mums fainas tas pavadinimas buvo ir taip jis ir prilipo“, – pasakoja Agnė. Pamačiusi, kaip sutvirtėjo, geležinėm mamoms daugkartinė triatlono čempionė, trenerė I.Paplauskė pasiūlė pabandyti ruoštis triatlonui – perspėjo, kad tereiks „minti, bėgti ir plaukti“. Moterims tai pasirodė įveikiama užduotis, bet teko prisijaukinti vandenį.
Vyras iškart pasiūlė pagalbą
„Arūnas, išgirdęs, kad ruošimės triatlonui ir būsim „Ironmamos“ tepaklausė, ar moku plaukti. Nemokėjau. Reikės eiti į baseiną, ar pabūsi su vaiku? Sako, aišku pabūsiu!“ – žmonos entuziazmą tik skatino jis. Maža to, pasirūpino, kad ji turėtų ir ką minti. Vieną dieną Agnei tiesiog paskambino dviračių pardavėjas ir pakvietė užsukti „pasimatuoti“ vieną iš jų turimų, nes Agnės vyras jau buvo šiam paaiškinęs, kad žmonai reikia plentinių „ratų“. Jaukindamasi vandenį, pasirūpinus inventoriumi, Agnė sėdo kurti grupės, kurioje geležinės mamos galėtų komunikuoti, taip pat kurti logotipą. Čia ir vėl Arūnas nė neprašytas puolė padėti, kuo gali.
„Sukūriau logotipą, bet aš nesu dizainerė, tad vyras sako: „Tai siųsk mano įmonės dizainerei, padarys“. Tada sakau reikėtų marškinėlių, ten bus apie šimtą eurų. Finale sąskaita gavosi 700 Eur, bijojau jam pasakyti: „Truputį suma išaugo“. Sako: „Viskas gerai, kad tik jum būtų faina ir būtumėt matomos“, – atvirauja Agnė. Arūnas pripažįsta, kad užgimus naujais iniciatyvai, iš tiesų buvo pirmas, pasiūlęs finansinę pagalbą – norėjo pamotyvuoti ir iki šiol, prireikus, tą daro.
„Be jo pagalbos nežinau, ar „Ironmama“ būtų taip greitai įsibėgėjusi, nes jis mane ne tik palaikė morališkai, bet ir tapo pirmasis rėmėjas, pasirūpinęs ir kitų merginų dviračiais, visų mūsų atributika. Leido mums jaustis gražiai varžybų startuose, laisviau sportuoti treniruotėse“, – sako Agnė.
„Vairuoja“ namų kraną
Jos širdį labai džiugina ir tai, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai Arūnui tenka „pavairuoti namų kraną“, sustiprėjo ir Aleksandros bei Arūno ryšys.
O namuose jos vyrui išties tenka šį tą padaryti bent jau virtuvėje pasisukioti – blynus mažajai, kuri mikliai sudiriguoja tėčiui, kokių ingredientų reikia, iškepti ar grikių košės išvirti. Arūnas čia sau didelių laurų neprisiima – juk tai visai nesudėtinga.
„Tarp mamos, darbuotojos, žmonos pareigų tikrai sunku laviruoti. Kai kviečiam naujas mamas tapti „Ironmamomis“, sakome, kad pasidalinsim savo know-how. Be vyro daug ko negalėčiau padaryt. Pavyzdžiui, jei savaitgalį yra varžybos, jis atsikelia anksčiau, pripučia padangas, sudeda visą inventorių, pabučiuoja, palinki sėkmės, o pats nueina toliau miegot, tada atsikelia, blynus kepa su Aleksandra“, – sako Agnė.
Arūnas pusę savaitės dirba kitame mieste, tačiau būdamas namuose visuomet stengiasi skirti dėmesio dukrai, kurios be galo pasiilgsta, pabūti su ja, kad Agnė išpildytų savo sporto planus.
„Būna atrodo, kad nieko nebespėji, nes ir darbai, ir vaikai, ir pareigos namuose… Sakai, kad va ir vėl plano neįvykdysiu, o man sako: „Imu mažiukę, užmigdysiu, o tu bėk“. Vis dar stebina, kai sulauki to, nes vyresnioji karta, sakykim, tėvai, nelabai supranta, kad mamai dabar varžybos, kad mama dabar bėgs. Dar gajus dalykas, kad vyras tave išleidžia, o man ganėtinai natūralu, nes visada santykis kažkoks buvo, kad negalim vienas kito riboti, bet suprantu, kad ne visos moterys tą turi, ne visiem vyram užtenka to sąmoningumo, kad laiminga mama – laiminga šeima“, – kalba Agnė.
Arūnas tai suvokia ir sako, kad savaitgaliais stengiasi išlaviruoti tarp žmonos noro sportuoti ir laiko su ja bei dukra. „Jei ji išbėga pabėgiot, mes su dviračiu ir vaiku šalia kėdutėj arba išvažiuojam su dviračiais, vežamės vaiką ir papietaujam mieste. Stengiamės suderinti viską“, – teigia jis.
Vis dėlto Arūnas mato ne tik savo indėlį į tai, kad žmona gali džiaugtis sėkme su „Ironmama“. Tai – ir jos žemaitiškas užsispyrimas: „Kadangi ji iš Žemaitijos, tai tas užsispyrimas padeda pasiekti rezultatų. Pasididžiuoti galiu tuom, kad jai tikrai sekasi sportuoti visas triatlono sporto šakas: tiek plaukimą, tiek minimą dviračiu, tiek bėgimą. Manau, jos mėgstamiausia veikla važiavimas dviračiu, bet jai puikiai sekasi ir plaukimas, ir bėga neblogai – tik gal reiktų ilgesnių kojų, kaip sakant“, – juokiasi jis.
Arūną nuo pat pažinties pradžios Agnė žavėjo pozityviu mąstymu ir trykštančia energija. „Kadangi aš pats toks esu, nesakysiu gal pesimistas, labiau realistas, man labai smagu, kai šalia yra žmogus, kuris trykšta pozityvumu ir pakelia man nuotaiką ir energija trykštanti iš Agnės – man labai svarbu nes aš pats lėtapėdis truputį, reikia pamąstyt, o ji galbūt daugiau spontaniška, iššaunanti. Tai tas atsispindi ir jos sporte“, – apie dar vieną jos sėkmės dedamąją kalba vyras.
Buta lūžių
„Ironmama“ vedlės bendravardė Agnė Klimaitienė prie sportinės kelionės triatlone prisidėjo dar būdama motinystės atostogose, turėjo pakankamai laisvo laiko ir treniruotes pavykdavo suderinti lengvai.
Nuotr. autorius K. Štreimikis
„Labai norėjau save išbandyti šiame sporte. Su vyru susitardavome. Mano vyras daug ir taip padeda man – jis ir valgyt padaro, ir, jei reikia, kambarį sutvarko, ar vaikus pažiūri. Jam tai nebuvo nauja užduotis. Tiesiog teko daugiau laiko praleisti su vaikais“, – sako Agnė.
Jos sutuoktinis Audrius teigia, kad sportas kainuoja laiką, kurio iki begalimybės juk neturime. Tad natūralu, kad jei kažkas sportuoja, kažkam tenka daugiau pabūti namuose. „Bet viskas išėjo natūraliai. Nejaučiu, kad kažkas dramatiškai būtų pasikeitę. Reikėjo iš abiejų pastangų – jai anksčiau keltis ir penktą ryto jau plaukti baseine, man gal kažkiek daugiau vaikus pažiūrėt“, – nesureikšmina savo indėlio Audrius.
Jo teigimu, žmona Agnė nestokojo ryžto ir užsispyrimo – juk keltis 5 valandą ryto ir plaukti – tikrai ne kiekvienam. „Gali prisiversti kelis kartus, bet ne nuolatos. Arba atsikelia 6.30 val. ir prabėga. Tas rodo jos pačios norą daryti, pačiai keistis“, – kalba Audrius, pridurdamas, kad tos asmeninės savybės padeda balansuoti tarp sporto, namų ir darbo, paskirstyti laiką taip, kad ji galėtų realizuoti save ir sporte, „Ironmama“ bendruomenėje. Maža to, išsivalius, kaip jis sako, galvą sportuojant, į šeimą sugrįžtama geresnės nuotaikos, švaresnėmis mintimis.
Žinoma, Agnė pripažįsta, kad įsibėgėjus „Ironmama“ veiklai būta ir lūžio taškų, kai vyras pastebėdavo, kad ji su sportuojančių moterų būreliu jau praleidžia „labai daug laiko“. Bet pasikalbėjus, galiausiai rasdavo sprendimą, pavyzdžiui, tam tikru laikotarpiu jų šeimai talkino auklė, bet net tenkant ieškoti kelių, kaip suderinti viską, vyras rodė palaikymą, tą daro iki šiol.
„Svarbiausias dalykas, už ką esu jam dėkinga, tai – palaikymas, nes buvo momentų, kai sportuoji sportuoji ir rezultato dar nėra. Tuomet grįžti namo ir pareiški, kad išeini, nebenori… O jis sako: „Palauk, tu tik mėnesį sportuoji, du mėnesius sportuoji…. Profesionaliems sportininkams – tai visas gyvenimas, jie užtrunka labai daug laiko, kol pasiekia, ko nori, kažkokių laimėjimų, tai negi tu pasiduosi?“ Jis palaikydavo ir skatindavo nenuleisti rankų, palaikymas buvo didžiausias gėris tuo metu ir dabar jis niekur nedingo jis yra“, – teigia Agnė.
Audrius mano, kad su mylimu žmogumi svarbu elgtis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Jis tikisi, kad šia taisykle vadovausis ir jo žmona.
„Kelis metus intensyviai keliaudavau, kol nebuvo karantino, žmona būdavo su vaikais namie, dabar situacija pasikeitus, aš turiu išleist daugiau. Gyvenimas ilgas, tikėkimės, kartu teks ilgai gyvent, gal vėl reiks apsikeist“, – šypsosi vyras.
Šiandien jis džiaugiasi, kad Agnė „Ironmama“ veikloje atrado ne tik sportą, bet ir bendraminčių, draugių. „Ta moteriška bendruomenė čia susiformavusi yra stipri, matot, rūbinėje tortų pridėta – akivaizdu, kad čia ateina ne tik pasportuoti, bet ir švenčia gimtadienius. Čia stovi rūbų pardavimo kabykla, jos keičiasi drabužiais, pardavinėja tarpusavy. Važiuoja į varžybas, jei jose nedalyvauja, tai palaikyt važiuoja. „Ironmama“ lyderė Agnė net į Triatlono federacijos veiklą įsitraukus. Tai – jau ne tik sportas, tai – ir bendruomenė, ir gyvenimo būdas. Net vaikai dviračiais kartu treniruojasi jau“, – džiaugiasi tuo, į ką išaugugo žmonos sportinė veikla, Audrius.