Trečiose Europos žaidynėse Lenkijoje dalyvaus ne tik rekordinė Lietuvos sportininkų delegacija, bet bus ir tarptautinės kategorijos teisėjų: badmintono – Živilė Simonaitytė, šiuolaikinės penkiakovės – Edvinas Krungolcas, šuolių į vandenį – Alė Pikturnienė.

Tapatybės dalis

„Badminton Europe“ tarptautinę teisėjo kvalifikaciją 2020-ųjų pavasarį įgijusi vilnietė Ž.Simonaitytė yra aukščiausią kvalifikaciją turinti Lietuvos badmintono teisėja. Ji nenustebo, kai kartu su dar 14 arbitrų buvo pakviesta teisėjauti Europos žaidynėse, nes dalyvavo atrankoje ir sėkmingai įveikė šį barjerą.

„Žaidynių laukiu ramiai. Aišku, kaip ir prieš kiekvienas varžybas, jaudulį jaučiu. Tačiau ne tokį didelį, kaip praėjusiais metais per Europos čempionatą Ispanijoje. Dabar formatas kitas, kasmet kaupiu patirtį tokio rango varžybose.

Atkaklių, įdomių kovų tikrai netrūks, nes kartu vyks ir Europos čempionatas, taip pat prasidės kova dėl olimpinių kelialapių, todėl žaidynių teisėjai turės būti labai budrūs, vengti klaidų“, – sako Ž.Simonaitytė.

Krokuvoje ji teisėjaus su Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Anglijos, Estijos ir Lenkijos (pastarosioms dviem šalims atstovaus po du teisėjus), Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Olandijos ir Ukrainos arbitrais.

Dideli iššūkiai buvusios sveikatos apsaugos viceministrės, o dabar Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete verslo mokesčius dėstančios mokslų daktarės, įvairia konsultavimo veikla užsiimančios Ž.Simonaitytės laukė šiemet balandžio mėnesį, kai ji teisėjavo dviejuose pasaulinio lygio Tarptautinės badmintono federacijos „World Tour Super 300“ serijos turnyruose Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Tuose turnyruose dalyvavo pasaulio reitingo pirmojo dešimtuko žaidėjai, abiejuose varžėsi ir olimpinė, daugkartinė pasaulio ir Europos čempionė ispanė Carolina Marin.

Egzaminas išlaikytas puikiai: abiejuose turnyruose Ž.Simonaitytė teisėjavo pusfinalio kovoms, o Prancūzijoje – ir finaliniam susitikimui.

„Iš Lietuvos arbitrų tokio lygio turnyro finale dar niekas nebuvo teisėjavęs. Šios varžybos man labiausiai įsimintinos karjeroje. Niekada neužmiršiu ir teisėjavimo 2021-ųjų pasaulio veteranų badmintono čempionate Ispanijoje, Europos čempionate. Buvau pirmoji lietuvė, dirbusi tokio rango turnyruose. Kiekvieną kartą, kai padarau kažkokį mažą žingsnelį į priekį link savo svajonės, tos varžybos man labiausiai ir išlieka atmintyje“, – džiaugiasi vilnietė.

Paklausta, ar sunku teisėjauti paties aukščiausio meistriškumo sportininkų kovoms, ar slegia didelė atsakomybė, ji atsako su šypsena veide: „Mes, teisėjai, turime pačią geriausią vietą salėje stebėti žaidimą.“

 Badmintoną mėgėjiškai žaidžia ir pati mokslų daktarė. Tik raketę į rankas ji paėmė gana vėlai, būdama trisdešimties. Didelio meistriškumo žaidėja nebuvo lemta tapti, kaip juokaudama sako, pati yra miesto mėgėjų D lygos žaidėja, o teisėjauja paties aukščiausio lygio susitikimams.

„Badmintoną atradau 2016-aisiais, kai stažavausi Indijoje. Su šia sporto šaka turėjau galimybę susipažinti ir ji pavergė mano širdį. Po stažuotės sugrįžusi į Lietuvą skubėjau susirasti, kur būtų galima pažaisti.

Kažkas iš tuometinės Lietuvos badmintono federacijos pakalbino mane pabandyti teisėjauti. Kadangi labai norėjau patekti į olimpines žaidynes, o žaisdama neturėjau jokių šansų tą padaryti, nutariau siekti teisėjos karjeros. Iš pradžių save išbandžiau Lietuvoje vykstančiose varžybose: 2018–2019 m. teisėjavau nacionaliniuose turnyruose, po to – pas mus vykstančiose tarptautinėse varžybose.

Netrukus jau važiavau teisėjauti į Latviją, Estiją, Lenkiją. Taip po truputį ir užsikabinau. 2020-aisiais vasario mėnesį jau teisėjavau Europos vyrų ir moterų komandiniame čempionate Prancūzijoje. Ten pat per teisėjų akreditavimą įgijau pirmojo lygio tarptautinę kvalifikaciją.

Badmintonas tapo mano gyvenimo ir mano tapatybės dalimi, net neįsivaizduoju, kad gali būti kažkaip kitaip, ši sporto šaka užkariavo mano širdį“, – tikina Ž.Simonaitytė.

Jai nėra jokio skirtumo, teisėjauti moterų ar vyrų susitikimams, – visos penkios kategorijos (moterų ir vyrų vienetai, moterų ir vyrų dvejetai bei mišrūs dvejetai) yra lygiavertės. Tačiau pabrėžia, kad teisėjams vienetų ir dvejetų varžybos – didelis skirtumas, nes dvejetų susitikimai dinamiškesni, reikalinga greitesnė teisėjo reakcija.

Ž.Simonaitytė – vienintelė Lietuvos badmintono teisėja, turinti tokią aukštą kvalifikaciją. Tačiau ji pripažįsta, kad jau netolimoje ateityje teisėjų viršūnėje gali būti ankšta: šiandieną ji mato porą jaunų badmintono teisėjų, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau turi didelių ambicijų tapti gerais arbitrais.

„Tikrai galime turėti kelis labai aukšto lygio badmintono teisėjus“, – įsitikinusi Živilė. O apie savo galimybes teisėjauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ji sako: „Šiose olimpinėse žaidynėse teisėjauti nepretenduoju ir niekaip nesuspėsiu. Man dar reikia iki aukštesnio lygio kažkiek pasiauginti tarptautinę kategoriją, kad galėčiau teisėjauti Paryžiuje. Ne tik sportininkų, bet ir mūsų planus sujaukė kovidas ir pandemija.

Pasaulyje dabar yra trys aukščiausi badmintono teisėjų lygiai: vienas – pasaulinis, leidžiantis teisėjauti olimpinėse žaidynėse, ir du europiniai. Kai įgysiu antrą europinį teisėjo lygį, tada pretenduosiu gauti pasaulinio lygio teisėjo kvalifikaciją. Jau turiu leidimą bandyti kandidatuoti į europinio teisėjo antrą lygį“, – paaiškina Ž.Simonaitytė.

Mintyse – Paryžius

Įsimintini šie metai Pekino olimpiniam vicečempionui, triskart pasaulio ir dukart Europos čempionui vilniečiui E.Krungolcui.

Sausio 21-ąją jis minėjo 50 metų jubiliejų, sukako dešimt metų, kai baigė sportinę karjerą, pradėjo teisėjauti varžybose ir tapo tarptautinės kategorijos teisėju.

2008 m. olimpinis vicečempionas E.Krungolcas jau teisėjavo dvejose olimpinėse žaidynėse. Vytauto Dranginio nuotr.

Dabar legendinis sportininkas dirba Šiaurės licėjaus fizinio ugdymo mokytoju ir 7–9 klasių mokiniams veda fizinio ugdymo veiklas bei sveikos gyvensenos pamokas. Praėjusiais metais baigė fizinio ir sveikatos ugdymo specializacijos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete ir dabar džiaugiasi, kad nenutolo nuo mėgstamos sporto šakos.

Birželio mėnesį jis teisėjaus dvejose aukšto rango varžybose: Druskininkuose vyksiančiame Europos jaunių čempionate, po kurio lauks Europos žaidynės.

„Teisėjams, kaip sportininkams, nebūtina palaikyti sportinės formos, tokių reikalavimų mums nėra. Neslegia tokie krūviai, kaip, tarkime, futbolo teisėjams. Bet nereikia pamiršti savo kvalifikacijos, nes nuolat keičiasi varžybų taisyklės, atsiranda kažkas naujo. Todėl mums vyksta kursai ir egzaminai“, – sako olimpinis vicečempionas.

Įvairioms šiuolaikinės penkiakovės rungtims reikia daug teisėjų. Pasak E.Krungolco, vien fechtavimo rungčiai teisėjauja apie 15, plaukimo – apie 30, o ką jau kalbėti apie šaudymą ir bėgimą, kur kiekvieną sportininką atidžiai stebi po vieną teisėją, kad atletas nepažeistų taisyklių.

„Varžybose daugiausia būna vietinių teisėjų. Bėgimo ir šaudymo rungtyje nereikia kažkokios ypatingos teisėjo kvalifikacijos. Prieš varžybas netgi suburiami savanoriai ir jiems organizuojami trumpi mokymai. Bet teisėjų parinkimui įtakos turi ir varžybų lygis, tarkime, A kategorijos varžybose fechtavimo takeliuose gali teisėjauti tik tie, kurie turi tarptautinę kategoriją“, – pasakoja E.Krungolcas.

Iš visos penkiakovės fechtavimas – pati mėgstamiausia jo rungtis. Ir kai pats aktyviai sportavo, ir dabar, kai teisėjauja. Paprastai pagal poreikį jam tenka teisėjauti visų penkių rungčių varžybose, bet geriausiai jaučiasi ant fechtavimo kilimo.

„Fechtavimo kovoms smagiausia teisėjauti. Čia ir emocijų daugiausia, įdomios dvikovos, turi akimirksniu įvertinti situaciją, neįskaityti blogo dūrio ir pastebėti gerą, suvokti daugiau subtilybių.

Esama nemenko jaudulio teisėjaujant pirmosioms fechtavimo kovoms, nes po tam tikro laiko vėl žengi į areną, vėl patenki į varžybų sūkurį, bet greitai viskas grįžta į senas vėžes ir tada ramiai atlieki savo darbą. Plaukimo rungtyje dažniausiai teisėjauja iš plaukikų suburta komanda, sudėtingas ir jojimas, kur reikalinga ir specialistų pagalba“, – pasakoja olimpietis.

Dvejose olimpinėse žaidynėse – Rio de Žaneire ir Tokijuje teisėjavęs E.Krungolcas džiaugiasi, kad per Europos žaidynes tarp teisėjų nebus Rusijos ir Baltarusijos arbitrų, nes jiems taikomos tokios pat taisyklės kaip ir atletams.

„Kuo sportininkas skiriasi nuo teisėjo? Kaip ir anksčiau, teisėjų sąrašuose yra šių valstybių teisėjų, bet jiems teisėjauti varžybose neleidžiama“, – paaiškina.

Europos žaidynėse sportininkai dar kovos pagal seną formatą, bus jojimo rungtis, kuri E.Krungolcui labiau patinka.

„Pagal naujo formato taisykles, kai jojimą keičia bėgimas su kliūtimis, jau rungtyniauja jauni sportininkai ir pratinasi prie pakeitimų. Suaugusieji pagal naująsias taisykles pradės varžytis po Paryžiaus olimpinių žaidynių ir tie pakeitimai įsigalios visiems“, – primena Pekino olimpinis vicečempionas.

Europos žaidynėse E.Krungolcas bus vienintelis tokio aukšto lygio penkiakovininkas, teisėjausiantis kovoms. Teisėjaudamas E.Krungolcas matė ne vieną Lietuvos sportininkų sėkmingą pasirodymą. Todėl tikisi, kad ir Europos žaidynėse turėtų nudžiuginti mūsų šalies penkiakovininkės, kurios pretenduos laimėti medalių. O vaikinams dar reikėtų įgyti daugiau patirties, nors Titas Puronas jau dabar teikia nemažai vilčių.

„Teisėjo darbe nėra pergalių, to didžiulio džiaugsmo, kurį patirdavau anksčiau, bet labai patinka būti arti mėgstamo sporto, nes baigus karjerą dar norėjosi kažkiek jame pasilikti. Turiu nemažų galimybių teisėjauti trečiose olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Tiesa, kvietimo iš Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos dar nesu gavęs, nors teisėjai pagal sudarytą kandidatų sąrašą jau pamažu atrenkami.

Olimpinės žaidynės yra išskirtinės, visai kita dvasia, ar tu dalyvauji, ar teisėjauji. Kaip ir kiekvienam sportininkui, taip ir teisėjui patekti į olimpines žaidynes yra viršūnė, aukštas darbo įvertinimas. Teisėjavimas nėra pelninga veikla, bet teikia daug džiaugsmo“, – pripažįsta E.Krungolcas.

Didžiulė atsakomybė

Kauno plaukimo mokyklos „Vilijos“ baseino padalinio vadovė A.Pikturnienė Baltijos šalyse yra vienintelė šuolių į vandenį teisėja, turinti aukščiausią tarptautinę A kategoriją, kurią įgijo prieš 20 metų.

Ji teisėjavo daugiau nei dešimtyje Europos čempionatų, pasaulio jaunių čempionatuose, pirmosiose Europos žaidynėse Baku, kitose aukšto rango varžybose, tik dar neteko teisėjauti pasaulio suaugusiųjų čempionate.

Šiemet gegužės pradžioje kaunietė dirbo teisėja 21-ą kartą Norvegijoje vykusiose tarptautinėse šuolių į vandenį varžybose „Bergen Open“, kuriose jėgas bandė 16 valstybių sportininkai, tarp jų ir dvi lietuvės.

 „Jaudinuosi prieš kiekvienas varžybas, nes žinau, kokia didelė atsakomybė laukia teisėjų. Juk ir nuo manęs daug priklauso, kokią vietą užims sportininkas. Tarp šuolininkų būna labai nedidelis balų skirtumas, nugalėtoją lemia netgi pusė balo, todėl negali klysti“, – sako A.Pikturnienė.

A.Pikturnienė

Per Europos žaidynes šuolių nuo tramplino ir bokšto varžybose dirbs septyni teisėjai, o sinchroninių šuolių – vienuolika.

„Prieš tokio rango varžybas paprastai atrenkama 18 teisėjų ir jie būna rotuojami, tenka teisėjauti visur. Mums žaidynės bus labai svarbios, nes būsime atidžiai stebimi ir vertinami. Tai bus savotiška atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes. Iš kiekvieno žemyno ten teisėjaus po šešis arbitrus. Europoje tokio lygio arbitrų yra iki 30 ir iš jų šeši bus atrinkti teisėjauti Paryžiuje.

Turiu nemažų šansų patekti į išsvajotas olimpines žaidynes, kuriose dar neteko teisėjauti. Dideles galimybes teisėjauti olimpiniame baseine turi mano kolegos iš Švedijos, Olandijos, Prancūzijos, kitų šalių. Tie laimingieji paaiškės kitąmet“, – sako geriausia Baltijos šalių šuolių į vandenį teisėja.

Šuoliai į vandenį A.Pikturnienę lydi nuo jaunystės. Pati sportavo, svariausia karjeros pergalė – šuolių nuo 5 m bokšto Lietuvos jaunimo čempionė.

„Labai norėjau tapti trenere, todėl baigiau tuometį Kūno kultūros institutą. Įgijusi diplomą likau dirbti institute. Sukūrusi šeimą ir vienam po kito gimus dviem sūnums, į Kūno kultūros institutą nesugrįžau. Pakvietė dirbti gelbėtoja „Vilijos“ baseine, kuriame treniravosi ir šuolininkai į vandenį.

Tačiau dirbti šuolių į vandenį trenere man nebuvo leista, nes buvau išrinkta ugdymo vadove. Labai norėjau prisiliesti prie vaikystėje pamėgtos sporto šakos, todėl pradėjau teisėjauti varžybose“, – pasakoja A.Pikturnienė.

Europos žaidynėse dalyvaus du Lietuvos šuolininkai į vandenį – Martynas Lisauskas bei Urtė Valeišaitė bei Vita Šlajūtė.

„Turime vilties, kad dėl kelialapių į olimpinių žaidynių šuolių nuo tramplino rungtį pajėgus pakovoti M.Lisauskas. Labai džiaugiamės, kad pagaliau mūsų šuolininkai turi puikias sąlygas tobulėti visus tarptautinius reikalavimus atitinkančiame Lazdynų baseine, tikrai ūgtelės jų meistriškumas“, – optimizmu trykšta A.Pikturnienė, kuri šiemet dar yra pakviesta teisėjauti Europos jaunių čempionate ir universiadoje.